Michailas Lermontovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Jurijevičius Lermontovas
Mikhail lermontov.jpg
Gimė: 1814 m. spalio 15 d.
Maskva, Rusija
Mirė: 1841 m. liepos 27 d. (26 metai)
Piatigorskas, Rusija
Tėvas: Jurijus Lermontovas
Veikla: poetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Michailas LermontovasVikiteka
Parašas
Лермонтов Михаил автограф.JPG
Lermontovo paveikslas „Susišaudymas Dagestano kalnuose“

Michailas Jurijevičius Lermontovas (1814 m. spalio 15 d. Maskvoje, Rusija – 1841 m. liepos 27 d.) – rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas.

Michailas Lermontovas gimė atsargos majoro Jurijaus Lermontovo šeimoje. Vaikystėje M. Lermontovas grojo keliais instrumentais, piešė, daug skaitė. 1828 m. senelės atvežtas į pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, Lermontovas sukūrė pirmuosius eilėraščius. Nuo 1830 m. rugsėjo mėn. M. Lermontovas studijavo Maskvos universitete, tuo metu parašė apie 200 eilėraščių.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mūsų laikų herojus. – Vilnius, 1975 (kiti leidimai: 1963; 1958; 1949; 1936).
  • Poezija. – Vilnius, 1964.
  • Giesmė apie carą Ivaną Vasiljevičių, jaunąjį opričniką ir narsųjį pirklį Kolešnikovą. – Vilnius, 1956.
  • Mcyri // Bėglys. – Vilnius, 1951.
  • Rinktinė: lyrikos ir poemos. – Vilnius, 1949.
  • Dainininkas Keribas: [pasaka]. – Kaunas, 1949.
  • Proza. – Kaunas, 1946.
  • M. Lermontovo raštai // Antano Valaičio vertimas. – Kaunas, 1922.

Išsilavinimas[taisyti | redaguoti kodą]

M. Lermontovas buvo gabus viskam: grojo keliais instrumentais, puikiai piešė, daug skaitė. 1828 m. senelė jį atvežė į Kilmingųjų pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, Lermontovas sukūrė pirmuosius eilėraščius, kuriuose siekė įprasminti katastrofišką pasaulio sukilimą ir antitezes. Jiems taip pat būdinga ir baironiška problematika – neeilinės asmenybės susidūrimas su visuomene, ir šileriškas nesitaikstymas su viešpataujančia pasaulyje neteisybe, protestas prieš tironiją. Rašyti eiles jam buvo būtinybė – jos atstojo dienoraštį.

1830 m. M. Lermontovas įstojo į Maskvos universitetą. Mokslas moralės ir politikos skyriuje jo netenkino, todėl kitais metais jis perėjo į filologijos mokslų skyrių. Ten vyko studentų sąjūdis, į kurį M. Lermontovas aktyviai įsijungė, dalyvavo studentų protesto akcijose. Jo nuotaikas studijų metais liudija dažniau skambantys politiniai motyvai eilėraščiuose. Asmeniniame gyvenime M. Lermontovą persekiojo nusivylimai - už kito ištekėjo poeto mylimoji.

1832 m. pavasarį M. Lermontovui teko palikti universitetą ir išvažiuoti iš Maskvos - egzaminų metu jis atsakinėjo ne taip, kaip dėstė profesoriai ir, susiginčijęs, užsitraukė jų rūstybę. Tų pačių metų rudenį M. Lermontovas įstojo į Peterburgo gvardijos praporščikų ir kavalerijos junkerių mokyklą. Kaip vėliau rašė, tai buvo dveji baisūs metai - jį slėgė tos mokyklos absoliutus dvasinis vakuumas. Nuo 1834 m. jis tarnavo husarų gvardijos pulke Carskoje Selo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]