Aleksandras Lukašenka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Lukašenka
brus. Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка
Baltarusijos prezidentas
Alexander Lukashenko 2007.jpg
Gimė: 1954 m. rugpjūčio 30 d. (60 metų)
Kopysis, Baltarusija, TSRS
Baltarusijos prezidentas
Ėjo pareigas: 1994 m. liepos 10 d. – iki dabar
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras LukašenkaVikiteka

Aleksandras Grigorijevičius Lukašenka (Aliaksandras Ryhoravičius Lukašenka; brus. Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка, rus. Александр Григорьевич Лукашенко, g. 1954 m. rugpjūčio 30 d. Kopysiuje, Oršos raj., Vitebsko sr.) – Baltarusijos prezidentas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Augo be tėvo. Baigė Mogiliovo pedagoginį institutą, įgydamas istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikaciją (1975 m.) ir Baltarusijos žemės ūkio akademiją (neakivaizdiniu būdu, 1985 m.), gaudamas ekonomisto išsilavinimą.

19751982 m. tarnavo sovietinės armijos pasienio daliniuose, dirbo komjaunimo ir komunistų partijos organuose. 19791991 m. – komunistų partijos narys.

19821983 m. – kolūkio „Udarnik“ (Šklovo raj.) pirmininko pavaduotojas, 19831985 m. – Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985 – 1987 m. – Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987 – 1994 m. – sovchozo „Gorodec“ (Šklovo raj.) direktorius.

1990 m. išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nuo 1993 m. vadovavo parlamentinei kovos su korupcija komisijai, turėjo kovotojo su šiuo nusikaltimu įvaizdį.

Pirmoji kadencija (1994-2001)[taisyti | redaguoti kodą]

1994 m. liepos 10 d. išrinktas Baltarusijos prezidentu (surinko 80 % balsų). 1996 m. balandžio 2 d. su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė sutartį dėl Suverenių Respublikų Bendrijos įsteigimo. 1996 m. parlamentas balsų dauguma nusprendė pradėti apkaltos procesą A. Lukašenkai. Tada jis pasinaudojęs netvarkingos, posovietinės konstitucijos suteiktomis teisėmis, surengė referendumą dėl vykdomosios valdžios išplėtimo, kurio metu buvo paleistas parlamentas. Po šio referendumo, prezidentas įgavo didesnę galią ir pratęsė pirmąją kadenciją iki 2001 m.

Antroji kadencija (2001-2006)[taisyti | redaguoti kodą]

2001 A. Lukašenka 75,65 % dauguma buvo išrinktas šalies prezidentu antrai kadencijai. Tačiau pasak daugumos ES šalių, JAV ir Kanados politikų tikroji Lukašenkos kadencija baigėsi dar 1999 m., bet sustiprinęs savo valdžią, A. Lukašenka užsitikrino perrinkimą Baltarusijos prezidentu, galimai klastojo rezultatus.

Trečioji kadencija (2006-2010)[taisyti | redaguoti kodą]

2005 m. spalį Lukašenka patvirtino, kad sieks trečios kadencijos. 2006 m. šalies opozicijos atstovai ėmė kelti protestus nukreiptus prieš A. Lukašenką ir palaikyti Aleksandrą Milinkėvičių.

2006 m. kovo 19 d. rinkimuose Lukašenka nugalėjo, gaudamas net 84,2 proc. visų balsų. Po šių rinkimų į gatves išėjo daug opozicionierių, Baltarusijos ir užsienio šalių piliečių. Minsko aikštėje apie 1000 žmonių, siekdami rinkimų rezultatų perskaičiavimo, išstovėjo 4 d. Baltarusijos žiniasklaidos, protestuotojai buvo kaltinti chuliganizmu, o opozicija masinių riaušių organizavimu. Vėliau neramius protestuotojus milicija išvaikė, kelis žmones, ypač aktyvius politikoje suėmė 15 parų. „Pagrindiniu neramumų organizatoriumi“ pripažintas Aleksandras Kozulinas, anksčiau jau prasižengęs viešajai tvarkai ir kaltintas šmeižto skleidimu apie prezidentą A. Lukašenką, buvo nuteistas kalėti 5,5 m.

Ketvirtoji kadencija (2010-)[taisyti | redaguoti kodą]

Po 2010 m. gruodžio 19 d. vykusių,[1] galimai suklastotų rinkimų Aleksandras Lukašenka ketvirtą sykį tapo Baltarusijos prezidentu. Pasak Centrinės rinkimų komisijos, A.Lukašenka surinko 79.65% balsų (5,130,557), o rinkimų aktyvumas buvo 90.65%. Rinkimų dieną per protesto akcijas du kandidatai buvo sumušti policijos.[2] Opozcijos kandidatas Uladzimiras Niakliajevas (Vladimiras Nekliajevas), gavęs galvos traumą, Baltarusijos pareigūnų buvo išvestas iš ligoninės..[3] Pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse pranešta apie maždaug 10,000 protestuotojų. Šimtai protestavusių žmonių buvo suimta, tarp jų ir 7 kandidatai į prezidentus.[2]

2011 m. balandžio 11 d. Minsko metro įvykdytas teroristinis išpuolis. Žuvo 15 žmonių, dar 203 sužeisti.[4] Pasak Europos Sąjungos, tyrimas buvo netinkamai vedamas ir teismas nedirbo teisiniais pagrindais, todėl Vokietijos parlamentas oficialiai suabejojo tarptautinio tyrimo objektyvumu, apkaltindamas Interpolą sąmoningai priėmus "klaidingus" įrodymus, pateiktus Baltarusijos tyrėjų .[5] 2012 m. kovą dviem nuteistiesiems dėl atakos buvo įvykdyta mirties bausmė.[6]

Aleksandro Lukašenkos įvaizdis Baltarusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak Vakarų šalių politikų Baltarusijoje nėra laisvos spaudos ir kitų informacijos šaltinių, šalies žmonės mažai informuoti apie gyvenimą svetur ir mano gyvenantys nors ir nedemokratiškai, tačiau geriau už daugelį kaimyninių šalių piliečių. Tai galėtų būti tiesa, mat dauguma žiniasklaidos priemonių priklauso valstybei ir per jas nuolat kuriamas Lukašenkos kaip tautos tėvo (backos) įvaizdis, jis parodomas kaip kovotojas su korupcija ir paprastų žmonių draugas. Už kiekviena nesėkmę šalies ekonomikoje apkaltinami ir labai greit išaiškinami „apsivogę ponai“, o dėl politikos, netiesiogiai sakoma, kad į šalį taip ir taikosi įsiveržti chuliganai iš Lietuvos, Lenkijos ir keleto kitų šalių ir nuversti teisėtą kaimyninės valstybės valdžią.

Ekonominė politika[paaiškinti!][taisyti | redaguoti kodą]

Baltarusijos ekonomika išlieka stipriai valstybės valdoma ir kontroliuojama. Maždaug apie 55 proc. Baltarusijos ūkio valdo valdžios struktūros. Ekonomiškai šalis yra palyginus stabili, tačiau labai stipriai priklauso nuo žaliavų tiekimo iš kitų NVS šalių. Baltarusija ilgą laiką buvo artima Rusijos sąjungininkė, tačiau ilgainiui santykiai ėmė blogėti. Nuo maždaug 2004 m. A. Lukašenkos sąjungininkai ėmė vis stipriau neigiamai atsiliepti apie santykius su Rusija ir šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.Tuo tarpu Rusija ėmėsi ekonominio teroro ištikimos kaimynės atžvilgiu: riboti prekių srautus iš Baltarusijos ir nuo 2007 m. šešis kart brangins gamtines dujas.

Baltarusijoje gaminama nemažai traktorių, vilkikų, kitos žemės ūkio technikos, automobilių ir jų dalių, troleibusų, autobusų, buitinių prietaisų. Visgi daug įmonių vis dar nėra perimusios naujųjų technologijų ir gamina prekes daugiau kaip vietinę produkciją. Pastaruoju metu šalyje esą vis sparčiau įdiegiamos naujos technologijos, didinami eksporto srautai, planuojama statyti atominę elektrinę, taip siekiama atgauti ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos ir kitų NVS šalių.

Baltarusijos žemės ūkis[paaiškinti!][taisyti | redaguoti kodą]

Baltarusijos žemės ūkyje dominuoja kolektyviniu pagrindu organizuojamas žemės ūkis. Taip atsitiko dėl 1986 m. Černobylio atominės elektrinės katastrofos, po kurios radiacija buvo užkrėsta daug žemės ūkio naudmenų. Pats A. Lukašenka yra buvęs kolektyvinio ūkio vadovu. Šalyje auginami javai, linai, bulvės, cukriniai runkeliai ir vaisiai.

Tarptautinė pozicija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksandrą Lukašenką ir kitus Baltarusijos vadovus, dėl politinių oponentų persekiojimo, rinkimų klastojimo ir laisvos spaudos ribojimo kritikuoja Europos Sąjunga ir JAV. Ypač aktyviai su tokia Baltarusijos politika kovoja Lenkija, kaltinanti Baltarusijos valdžią, noru nutautinti šalies vakarinėje dalyje (Bresto srityje) gyvenančius lenkus.

Lukašenka palaiko teigiamus santykius su Rusija, tada, kai jam tai naudinga, tačiau kai Rusija nors šiek tiek ima spausti Lukašenką dėl ekonominės naudos sau, ar kritikuoti dėl Lukašenkos vykdomos politikos, jis, „gindamas savo tautos garbę ir šalies žmonių gerovę“ ima stipriai priešintis kaimynei.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Postas
Naujas titulas
postas sukurtas
Baltarusijos prezidentas
1994 m. liepos 10 d. -
Užimantis postą