Skomantai
| Skomantai | ||
|---|---|---|
  Skomantai |
||
| 55°33′00″š. pl. 21°32′42″r. ilg. / 55.550°š. pl. 21.545°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 77 | |
Skomantai (žem. Skuomantā) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 6 km į pietvakarius nuo Veiviržėnų, 6 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna–Aisėnai. Seniūnaitijos centras. Yra medicinos punktas, Skomantų piliakalnis, kapinynas, senosios kaimo kapinės, „Švėkšnos bazės“ Skomantų trianguliacijos punktas, paminklas, skirtas Nepriklausomybės 10-mečiui ir Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos 5-mečiui (pastatytas 1928 m., autorius Kostas Rameika), skulptūra „Žemaitis“ (pastatyta 1969 m., autorius Vytautas Majoras).
Šiaurės vakarų pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kairysis intakas). Iš rytų prieina Šiuraičių miškas, iš vakarų – Veiviržo kraštovaizdžio draustinis. Skomantai ribojasi su Mikužių, Šiuraičių, Bilviečio kaimais.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Legendose Skomantų piliakalnis siejamas su kunigaikščiu Skomantu, nors tokiu vardu žinomas XIII a. jotvingių kunigaikštis, gyvenęs Sūduvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skomantų kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 8 drevininkų šeimos. 1695 m. – 10 drevininkų šeimų.
1929 m. rastas Skomantų lobis.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu Skomantų kaimas buvo „Pavasario“ kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau – „Pionieriaus“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 84 | 65 | 78 | 99 | 114 | ||
| 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
| 111 | 110 | 104 | 76 | 77 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Remigijus Ozolinčius (1956–2013), mokslininkas, miškininkas, ekologas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Skomantai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 225 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Skomantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 29
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gargždų turizmo informacijos centras (žr. Lankytinos vietos) Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.