1925 m. Švėkšnos gaisras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1925 m. Švėkšnos gaisras – 1925 m. gegužės 15 d. Švėkšnoje (tuomet Tauragės apskr., dabar – Šilutės r.) kilęs ir didelę miestelio dalį sunaikinęs gaisras. Manoma, kad gaisras kilo dėl padegimo.

Ugniai plisti padėjo šiaudais dengti miestelio namų stogai. Ugnyje žuvo du žmonės: 60-metė moteris ir protinę negalią turėjęs vyriškis. Be pastogės liko apie 180 šeimų (skaičiuota, kad pagal tautybę padegėlių buvo 80 lietuvių ir 100 žydų šeimų). Materialiniai nuostoliai įvertinti 2,5 mln. litų.[1] Gaisro metu sudegė 134 gyvenamieji namai ir 110 negyvenamųjų pastatų. Nesudegė tik Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia, Švėkšnos dvaras,[2] taip pat keli namai rytiniame Gedminaičių gatvės gale, vakarinis miestelio pakraštys, dalis Vilkėno gatvės. Nesudegė ir seniausias Švėkšnos pastatas – centre buvusi akmeninė špitolė – 1861 m. pastatytas ir Švėkšnos bažnyčiai iki šiol priklausantis pastatas, skirtas gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams.[3]

Po gaisro Švėkšna atstatyta stengiantis projektuoti dviejų aukštų namus be šiaudinių ar medinių stogų.[2] Po gaisro ant grafo Jurgio Pliaterio dovanotos parko žemės prasidėjo naujos gimnazijos statybos. Plytos pirktos už siuvėjo Dominiko Endzelio palikimo lėšas. Didesnę dalį statybai reikalingų pinigų, per 14 tūkst. dolerių, surinko Amerikos lietuviai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Švėkšnos nelaimė, // Lietuva, 1925-05-23, Nr. 113, p. 4
  2. 2,0 2,1 Švėkšna: didžiojo gaisro nesunaikintas miestelis ir Amerikos lietuvių pinigai, LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2020.11.27 10:51
  3. 3 seni Švėkšnos pastatai, kurių nesunaikino miestelį siaubę gaisrai: kam jie buvo skirti ir kas juose vykdavo? // delfi.lt, 2021 m. kovo 12 d. 20:44