Leonas Prapuolenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leonas Prapuolenis
Леонас Прапуленіс.jpg
Gimė: 1913 m. birželio 9 d.
Daugėlaičiai, Kybartų valsčius
Mirė: 1972 m. liepos 23 d. (59 metai)
Čikaga, JAV
Sutuoktinis(-ė): Birutė
Veikla: ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, rezistentas
Alma mater: 1939 m. Klaipėdos prekybos institutas

Leonas Prapuolenis (1913 m. birželio 9 d. Daugėlaičiuose, Kybartų valsčius – 1972 m. liepos 23 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, 1941 m. birželio sukilimo vadas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1922 m. išlaikė stojamuosius egzaminus į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmąją klasę. 1923 m. buvo perkeltas į Kybartuose atsidariusią „Žiburio“ gimnaziją, kuri vėliau buvo reorganizuota į Kybartų „Žiburio“ aukštesniąją komercijos mokyklą. Nuo 1930 m. įsitraukė į moksleivių ateitininkų veiklą, 19311933 m. šiai veiklai vadovavo.

1933 m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki 1934 m. rudens pirmininkavo.

1934 m. persikėlė studijuoti į Klaipėdoje įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke, neleidžiant kaip aktyviam opozicijos dalyviui stoti į Karo mokyklą. Leonas Prapuolenis šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo ir 1936 m. baigė Karo mokyklą atsargos leitenantu. Grįžęs į Prekybos mokyklą dalyvavo aktyvistų veikloje, dėl to 1938 m. gruodžio mėn. iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę vyriausybę ir atšaukus represijas buvo grąžintas į Šiaulius perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į Kauną, kur 1939 m. pabaigoje drauge su dr. Adolfu Damušiu, dr. Pranu Padalskiu ir kitais įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“ ir drauge su Algirdu Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti saugumo departamento vaidmenį Suvalkijos sukilime.

Sovietams okupavus Lietuvą ir 1940 m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, spalio 9 d. Kaune drauge su A. Damušiu, M. Pečiulioniu ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su Vilniaus majoro Vytauto Bulvičiaus organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo LAF'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus Birželio sukilimui Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, 1941 m. birželio 23 d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą radiofoną ir radijo stotį paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.

Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rudenį suimtas, gruodžio 19 d. uždarytas Dachau koncentracijos stovykloje. 1942 m. balandžio 7 d. Kazio Škirpos pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron Miunchene be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo LF veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. 1944 m. rugsėjo 15 d. – spalio 8 d. buvo atvykęs į Rietavo pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „Į Laisvę“. [1]

Okupavus Lietuvą liko gyventi Vokietijoje, toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, buvo Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio vicepirmininkas. 19521953 m. vienas iš septynių lietuvių aktyvistų, kuriuos pagal specialų planą MGB siekė sunaikinti. [2] 1955 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Čia aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių organizacijų veikloje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. [3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. birželio 20 d. VDU pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas Birželio sukilimo vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevičius (skulpt. Stasys Žirgulis). [5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]