Eugenijus Jakimavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eugenijus Jakimavičius (1929 m. rugsėjo 29 d. Marijampolėje – 2008 m. rugsėjo 28 d.) – Lietuvos pulkininkas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje. Aktyviai dalyvavo pogrindinėje veikloje. 1951 m. baigė vidurinę mokyklą Pagėgiuose. Sovietinėje armijoje 1951–1954 m. mokėsi karo inžinerijos mokykloje Karaliaučiuje, ją baigęs tarnavo būrio vadu 16-osios lietuviškosios divizijos pionierių batalione Vilniuje. Diviziją išformavus išėjo į atsargą. 19561959 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Ūkio skyriuje, 19601990 m. – Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijos Kapitalinės statybos skyriuje. 1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1990 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, buvo Vilniaus rinktinės Senamiesčio kuopos vadu, vėliau – Šaulių sąjungos vado pavaduotoju mokymo reikalams. 1991 m. pradžioje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynyboje. 1991 m. suteiktas majoro laipsnis. Buvo paskirtas SKAT mokymo centro dėstytoju, vėliau – Vadų mokymo centro viršininko pavaduotoju. 1995 m. išėjo į atsargą. 19971998 m. dirbo „Geležinio Vilko“ brigados vado pavaduotoju. Parašė ir išleido keletą karo inžinerijos ir patriotinės tematikos leidinių, parengė spaudai Vytauto Bulvičiaus knygą „Karinis valstybės rengimas“ (1994 m.), „LLKS teisiniai norminiai dokumentai (partizanų statutas)“ (1995 m.), „Kovojanti Lietuva 1944–1953“ http://www.partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm (1996 m.), bendradarbiavo spaudoje (Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas“, „Savanoryje“ ir kituose leidiniuose).[1]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

http://www.partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm