Povilas Gylys (1948)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Gylys
Visas vardas Povilas Gylys
Gimė 1948 m. vasario 14 d. (76 metai)
Didžiokai, Giedraičių valsčius
Sutuoktinis (-ė) Nijolė Gylienė
Vaikai Tomas, Ignas
Veikla Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Sritis ekonomika, politika
Partija 1982 m. SSKP,
1989 m. LKP,
1990 m. LDDP,
nuo 2000 m. – nepriklausomas
Išsilavinimas aukštasis universitetinis
Alma mater 1969 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

2001 m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Komandoro kryžius, 2003 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius

Povilas Gylys (g. 1948 m. vasario 14 d. Didžiokuose, Giedraičių valsčiuje) – lietuvių ekonomikos profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas – Leonas Gylys.

19541965 m. mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje. 19651969 m. studijavo tuometiniame Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, įgijo pramonės planavimo specialybę. 19691989 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto politinės ekonomikos dėstytojas, 1982 m. – docentas. 1974 m. – ekonomikos mokslų kandidatas. 19821983 m. stažavosi Bergeno (Norvegija) aukštojoje verslo ir vadybos mokykloje.

19891992 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Gamybos valdymo ir tarptautinių ekonominių santykių katedros vedėjas. 1990 m. liepos 3 dieną (beveik keturi mėnesiai po Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo paskelbimo) Baltarusijos Valeriano Kuibyševo valstybiniame liaudies ūkio institute sėkmingai apgynė habilituoto daktaro laipsnį disertacijos tema „Valdymas socializmo ekonominėje sistemoje“. Minėtoje disertacijoje šlovinami sovietinės valdžios pasiekimai ir optimistiškai žvelgiama į Sovietų Sąjungos ateitį.[1] Už šią disertaciją Vilniaus universitetas Povilui Gyliui suteikė profesoriaus vardą. 20002003 m. Lietuvos teisės universiteto katedros vedėjas. Nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19922000 m. ir 20122016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.[2][3] 19921996 m. – Bronislovo Lubio, Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus vyriausybėse – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.[4] Vienas iš Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) įkūrėjų. Nuo 1990 m. – LDDP narys, Prezidiumo narys, tačiau nuo 2000 m. – nepartinis kandidatas, su politine partija „Drąsos kelias“ sėkmingai dalyvavęs 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Po trumpos politinės pertraukos, kartu su Centro partijos „Gerovės Lietuvos“ pirmininku, parlamentaru Naglis Puteikiu bei žurnalistais Kristupu Krivicku ir Rūta Janutiene, 2019 m. spalio 29 d. pranešė apie savo, kaip politinio kandidato, dalyvavimą 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas, taip pat – Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto mokslinio žurnalo „Ekonomika“ vyr. redaktorius, redakcinės kolegijos narys, daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių autorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dievas, velnias ir politika. – Vilnius: Gairės, 1998. – 207 p.: iliustr. – ISBN 9986-625-05-X
  • Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 441 p. – ISBN 978-9955-33-170-4
  • Kai nežinai, kur eini, ten ir patenki: straipsnių rinkinys. – Vilnius: VU leidykla, 2009. – 219 p. – ISBN 978-9955-33-433-0

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Saudargas
Lietuvos užsienio reikalų ministras
19921996 m.
Po to:
Algirdas Saudargas