Bronislovas Balčytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Bronislovas Balčytis (1926 m. vasario 14 d. Pauparių kaimas, Žemaičių Naumiesčio valsčius, Tauragės apskritis,. dabar Šilutės rajonas – 2018 02 06) – Lietuvos matematikas, profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių ir įvairių mokymo priemonių autorius (leidiniuose – Bronius Balčytis).

Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bronislovas Balčytis
Gimė: 1926 m. vasario 14 d.
Pauparių kaimas, Žemaičių Naumiesčio valsčius, Tauragės apskritis (dabar Šilutės rajonas)
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: Lietuvis
Tėvai: Izidorius Balčytis (1886)
Elena Bartkutė (1899)
Sutuoktinis(-ė): Elzbieta Putriutė (1933)
Vaikai:

Rima Martinėnienė (1958)
Vidmantas Balčytis (1959)

Veikla: Lietuvos pedagogas, matematikas
Partija: Nepartinis
Išsilavinimas: Aukštasis, fizikos ir matematikos specialybė
Alma mater: Vilniaus pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai:

1982 m. LTSR valstybinė premija

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gimė 1926 02 14 Pauparių kaime daugiavaikėje šeimoje (8 vaikai).
  • 1944 m. baigė Žemaičių Naumiesčio progimnazijos 6 klases.
  • 1946 m. baigė Švėkšnos gimnaziją.
  • 1946 m. įstojo į Vilniaus universitetą, bet po dviejų mėnesių buvo pašalintas dėl socialinės kilmės (tėvai buvo pasiturintys ūkininkai).
  • 1947–1958 m. Klaipėdos pedagoginės mokyklos dėstytojas, pedagoginės praktikos vedėjas.
    • 1948 m. baigė dvimečio Klaipėdos mokytojų instituto Fizikos ir matematikos skyrių.
    • 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą (neakivaizdinį skyrių).
  • 1958–1960 m. ŠPI Matematikos katedros vyr. dėstytojas.
  • 1960-1973 m. ŠPI katedros vedėjas, docentas.
  • 1973-1979 m. ŠPI Pradinio mokymo katedros docentas.
  • 1979-1992 m. ŠPI Pradinio mokymo katedros profesorius.
  • 1992-1997 m. ŠPI Matematikos mokymo katedros vedėjas.
    • 1994 m. VPI ir ŠPI jungtinėje taryboje apgynė habilituoto daktaro mokslinį laipsnį tema „Matematikos mokymo turinio ir metodikos optimizavimas lietuviškų mokyklų pradinėse klasėse 1970-1993 m.“.
  • 1997–1998 m. Šiaulių universiteto Matematikos didaktikos katedros vedėjas.
  • 1998–1999 m. Šiaulių universiteto Matematikos didaktikos katedros profesorius.
  • Nuo 2004 metų gyveno Vilniuje.
  • Mirė 2018 02 06.

Mokslinė ir metodinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovėliai ir mokymo priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1958–1969 m. tyrinėjo matematikos mokymo pradinėje mokykloje bei vaikų rengimo mokyklai problemas.
  • 1970–1972 m. Pritardamas Europoje įsivyraujančiai aibių teorijos koncepcijai, parengė Lietuvos reformuotos (trimetės) pradinės mokyklos visų trijų klasių matematikos vadovėlius ir mokytojų knygas.
  • 1978–1980 m. Išaiškėjus, kad ši koncepcija nepakankamai perspektyvi, perrašė vadovėlius ir papildė juos specialiais pratybų sąsiuviniais (I klasei kartu su D. Meškauskaite), taip pat parašė detalias knygas I ir II klasės mokytojams.
  • 1958-1990 m. paskelbė per 80 kitų publikacijų (straipsniai specialiuose žurnaluose bei mokslinių konferencijų pranešimų leidiniuose).
  • 1992–1995 m. parengė Lietuvos reformuotos mokyklos I–IV klasių matematikos programą. Parengė ir išleido Lietuvos reformuotos mokyklos I–IV klasių matematikos vadovėlius „Skaičių šalis“ ir pratybų sąsiuvinius (I klasei – su A. Vaičiuliene).
  • 1998–2004 m. Šias mokymo priemones pertvarkė pagal 1997 m. Bendrąsias programas ir išleido naują leidimą.
  • 2005–2008 m. pertvarkė antrąkart ir išleido pagal 2003 m. Bendrąsias programas.
  • 2009–2010 m. Trečią kartą pertvarkė pagal 2008 m. Bendrąsias programas ir išleido (kartu su R. Martinėniene).

Visi minėti vadovėliai taip pat išleisti rusų ir lenkų kalbomis.

Knygos mokytojams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1994 m. Skaičių šalis. I klasės mokytojo knyga (su bendraautore A. Vaičiuliene).
  • 1996 m. Skaičių šalis. Kaip mokyti matematikos antraklasius.
  • 1997 m. Skaičių šalis. Kaip mokyti matematikos trečiaklasius ir ketvirtaklasius.
  • 2000 m. Aritmetinių tekstinių uždavinių sprendimas. Mokymo teorija ir praktika.
  • 2000 m. IV klasės matematikos pamokų planavimas.
  • 2001 m. III klasės matematikos pamokų planavimas.
  • 2002 m. I klasės matematikos pamokų planavimas (su A. Vaičiuliene).
  • 2003 m. II klasės matematikos pamokų planavimas.

Paskelbė 29 straipsnius mokyklinės didaktikos klausimais žurnaluose Tautinė mokykla (1990–1991 m.), Mokykla (1992–1994 m.) ir Žvirblių takas (1999–2010 m.)

Nuo 1969 m. rengė I–IV klasių matematikos programų projektus Lietuvos mokykloms. Labai dažnai buvo kviečiamas skaityti paskaitų mokytojams matematikos dėstymo tobulinimo klausimais (įvairiuose kursuose, seminaruose ir pan.). Skaitė paskaitas Rusijos, Latvijos, Lenkijos ir Bulgarijos aukštosiose mokyklose. Aktyviai dalyvavo Lietuvos matematikų draugijos veikloje. Nuo 1961 m. iki 2000 m. buvo nuolatinis ŠPI (ŠU) tarybos (senato) narys (su trumpa kelerių metų pertrauka). Nuo 1998-2003 m. – VPU ir ŠU socialinių mokslų srities edukologijos krypties jungtinės habilitacijos komisijos narys.

Pomėgiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimnazijoje mėgo žaisti krepšinį ir šachmatais. Vėliau užsiėminėjo mėgėjiška fotografija, sodininkyste, nevengė paprastesnių kelionių. Nuo 1962 m. ėmė kolekcionuoti užsienio šalių mokyklinius matematikos vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius bei kitą mokslinę-metodinę literatūrą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (Juozas Vaitkevičius). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 170 psl.
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 2 – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2001. 485 psl.
  • A. Ažubalis. Profesoriui Bronislovui Balčyčiui – 85. Mokslas ir gyvenimas, 2010 Nr. 11–12, 33 psl.
  • Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai, II dalis. – Kaunas: VŠĮ Leidybos idėjų idėjų centras, 2015, 209 psl.