Tukanai (indėnai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Tukano)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tukanų kalbomis kalbančiųjų gyvenami plotai
Tukanų pasveikinimo šokis
Apeiginis tukanų rūbas
Tukanų maloka

Tukanai (iš njeengatu: „tukano [paukščio] žmonės“) – Pietų Amerikos indėnų tautų grupė, gyvenanti šiaurės vakarų Amazonijoje, Kolumbijos, Brazilijos, Ekvadoro ir Peru teritorijose, daugiausia aplink Vaupeso upę. Tukanų tautos (ypač rytų) labai glaudžiai susijusios ir dauguma tukanų žmonių moka kelias tukanų kalbas.

Rytų ir vidurio tukanai gyvena glaudžiai Kolumbijoje ir aplinkiniuose Brazilijos rajonuose. Į dabartines žemes jie atėjo iš rytų ir išstūmė ar dalinai asimiliavo čia gyvenusius makus. Drauge su aplinkinėmis aravakų tautomis sudaro Vaupeso bendruomenę. Išlaikę daug tradicinės kultūros bruožų. Vakarų tukanai gyvena išsibarstę, patyrė didelę kečujų ir ispanakalbių įtaką.

Verčiasi kapline lydimine žemdirbyste (manijokų, kukurūzų, batatų, persikinių palmių, bananų, ananasų, pipirų auginimu), taip pat medžiokle, žvejyba, augalų rankiojimu. Rytų tukanų visuomenėje susiklostė religinių-socialinių draudimų tradicija, ribojanti gamtos išteklių bereikalingą eikvojimą.

Vyrai tradiciškai vilki audeklą, apvyniotą apie juosmenį, moterys – sijoną. Dabar paplitusi kreolinė apranga.

Tukanų šeima tradiciškai didžioji, patrilinijinė (10–30 narių), vadovaujama didžiūno ar šamano. Gyvena didžiajame, stačiakampio plano name (malokoje) – kiekviena jo dalis turi išreikštą simboliką. Malokos išdėstytos pusdienio kelionės atstumu pagal vidutinio dydžio upes, per kelis šimtus metrų nuo kranto. Giminės jungiasi į egzogamines brolijas, siejamas tradicinių apsikeitimų nuotakomis. Galimos santuokos ir tarp pusbrolių bei pusseserių.

Tukanai išlaikę turtingą mitologiją (pvz., mitą apie tukanų kilmę iš anakondos, nulėmusios jų hierarchiją), persikinės palmės derliaus šventę, berniukų įšventinimo į vyrystę apeigas, šokius su kaukėmis, ezoterines vyrų draugijų apeigas su šventaisiais muzikiniais instrumentais, haliucinogenų ir silpno manijokų alkoholinio gėrimo apeiginį vartojimą. Iki XIX a. pab. buvo paplitęs apeiginis kanibalizmas, taikomoji dailė (apeiginių rykų, namų fasadų puošyba). Nuo XX a. vid. ėmė plisti katalikybė ir protestantizmas.[1]

Tautos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės tukanų tautos:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Тукано,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.