Žalioji anakonda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Anakonda)
Jump to navigation Jump to search
Eunectes murinus
Anakonda (Eunectes murinus)
Anakonda (Eunectes murinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
(Wikispecies-logo.svg Squamata)
Pobūris: Gyvatės
(Wikispecies-logo.svg Serpentes)
Šeima: Smaugliniai
(Wikispecies-logo.svg Boidae)
Gentis: Anakondos
(Wikispecies-logo.svg Eunectes)
Rūšis: Žalioji anakonda
(Wikispecies-logo.svg Eunectes murinus)
Binomas
Eunectes murinus
Linnaeus, 1758
Eunectes murinus Distribution Map.png
Žaliosios anakondos paplitimas

Žalioji anakonda (Eunectes murinus) – smauglinių (Boidae) šeimos gyvačių rūšis. Viena stambiausių pasaulyje.

Paplitusi Pietų Amerikos atogrąžų srityse, daugiausia Amazonijoje ir Oriniko baseine. Sutinkama Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje, šiaurės Bolivijoje, rytų Peru ir Ekvadore, šiaurės Paragvajuje, Gvianoje, taip pat Trinidado saloje.[1] Gyvena upių pakrantėse, senvagėse, ežerų pakraščiuose.[2]

Žalsvai rudos spalvos su didelėmis tamsiomis dėmėmis. Galva stambi siaura, vienodo pločio, kaip ir kaklas. Akys ir šnervės yra galvos viršuje, kad galėtų stebėti aplinką ir kvėpuoti plūduriuodama vandenyje. Kūnas labai raumeningas. Užauga iki 9[1]–9,5 m[2] ilgio, nors nepatvirtintais duomenimis skelbiama buvus ir ilgesnių anankondų. Patelės už patinus gerokai stambesnės. Masė gali siekti beveik 100 kg, kartais – iki 200 kg ar kiek daugiau.[3][4] Kūnas padengtas žvyneliais, kurių raštas pas kiekvieną individą – savitas.[1]

Anakondos maitinasi bet kokiais stuburiniais gyvūnais, kuriuos tik gali pagauti ir praryti: vandens paukščiais, varliagyviais, smulkiais žvėreliais, kapibaromis, jaunais kaimanais, pekariais, elniais,[1] rečiau žuvimis.[2] Yra atvejų, kad žalioji anakonda užpuolė žmones, tačiau patvirtintų duomenų apie mirtis nėra.[1] Aukų tyko vandenyje, jaunesnės gali užšliaužti į medžius. Ryjant auką, žandikauliai atsiskiria, tad gali praryti daug už save didesnį gyvūną. Vėliau maistą virškina keletą savaičių ar net mėnesių, būna vangios, laikosi upių pakrantėse.[1]

Poravimosi metu aplink patelę susirenka keletas patinų, gyvatės susimeta į rezginį. Patelė, kaip dauguma kitų gyvačių, kiaušinių nededa. Ji atveda 30–40 jauniklių (50–80 cm ilgio).[2]

Vietiniai gyventojai anakondas medžioja dėl odos ir mėsos.[2]

Anakondos retai kada išgyvena daugiau nei 10 metų, nors kai kurie individai išgyveno beveik 30 metų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Soomro, A. 2001. „Eunectes murinus“, Animal Diversity Web.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Anakonda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  3. Wood, Gerald L. (1982). The Guinness Book of Animal Facts and Feats (3 ed.). London: Guinness Superlatives.
  4. „Green Anaconda Eunectes murinus“, National Geographic.
Commons-logo.svg

Vikiteka