Šamanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Samių šamanas
Altajaus šamanų plakimas gongu. Muzika buvo vienas iš būdų, kaip Sibiro šamanai pasiekdavo transą, savihipnozę.

Šamanas (evenk. саман < skr. श्रमण = śramaṇa- 'asketas, elgetaujantis vienuolis') – šamanizmo žynys, burtininkas, tarpininkas tarp žmonių ir dvasių, kaip tikima, galintis paveikti tikrovę.[1][2]

Šamanui priskiriamos tokios funkcijos: padėti žmonėms jų labui palenkti dvasias, paveikti gyvulių ir žmonių vaisingumą, medžiotojui išmelsti laimikį, žemdirbiui – palankų orą, išgydyti ligonį, išvarant piktąsias dvasias, palydėti sielą į mirusiųjų pasaulį, amuletams, ginklams suteikti stebuklingą galią.[1][2]

Šamanas sakosi transo (ekstazės) būsenoje bendraująs su dvasiomis, atlieka tam tikrą maginį ritualą, dėvi ypatingus drabužius, kaukę, papuošalus.[1] Nurodoma, kad transo būsena gali būti pasiekiama įvairiopai: ritualiniais šokiais pritariant muzikos instrumentais, dažniausiai būgneliu (kosmoso simbolis), vartojant alkoholį, enteogenus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 ŠamanasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 529 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 Šamanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013