Vajanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vajanai
Vajanų šamanas (Antekumė-Pata, Pranc. Gviana, 1979 m.)
Vajanų šamanas (Antekumė-Pata, Pranc. Gviana, 1979 m.)
Gyventojų skaičius 1500–2000
Populiacija šalyse Prancūzijos Gvianos vėliava Prancūzijos Gviana: ~1000
Surinamo vėliava Surinamas: 500
Brazilijos vėliava Brazilija: 450[1]
Kalba (-os) vajanų, portugalų, ispanų, prancūzų
Religijos prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės aparajai, makiritariai, pemonai, kumanagotai, kiti karibai
Commons-logo.svg Vikiteka: VajanaiVikiteka

Vajanai (wayana, upuruí, roucouyen, orkokoyana, urucuiana) – indėnų karibų tauta, gyvenanti daugiausia Gvianos plokščiakalnyje, daugiausia apie Maroni upę: pietryčių Suriname, pietvakarių Prancūzijos Gvianoje, vietomis šiaurės Brazilijoje (Amapoje ir Paroje, tarp aparajų). Populiacija – apie 2 tūkst. žmonių. Vajanų kalba priklauso karibų kalboms, pagrindinės urukuenų ir rukuenų tarmės. Taip pat dalis kalba ispaniškai, portugališkai. Išlaikę tradicinę tikybą.

Vajanai palaipsniui kėlėsi iš Brazilijos į Prancūzijos Gvianą. Tai mažiausiai akultūruota šios Prancūzijos kolonijos indėnų tauta.

Verčiasi kapline lydimine žemdirbyste (kartieji manijokai, jamsai, bananai, tarai, cukranendrės, medvilnė, tabakas, moliūgai, urlijos (ačiotės) ir kt.), medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Tradicinis amatas – pynimas. Seniau mainė medžioklės laimikį (ypač spalvingas plunksnas) į druską, geležinius peilius ir kirvius. Dabar vyrai daug kur uždarbiauja miškų ūkyje, kasyklose, pardavimui turistams pina krepšius, hamakus, gamina lankus, strėles, ietis, puošmenis iš karoliukų. Perka variklius valtims, medžioklės ir žvejybos reikmenis, kavą, cukrų, cigaretes.

Tradicinė vajanų apranga – strėnraištis, marškiniai, kūnas dažomas urlijos dažais, puošiamas karoliais.

Gyvenvietės viduryje statomas apvalus vyrų namas: 10 m skersmens, skliautiniu stogu, atviromis sienomis; ten priimami svečiai, saugomi šventi daiktai. Aplink ratu statomi gyvenamieji namai – seniau taip pat apskriti, dabar daugiausia stačiakampiai. Po vyrų namo skliautu įtvirtinamas storas vientisas medinis skydas (>1 m skersmens) su anga per vidurį, pro kurią eina kertinis namo stulpas. Ant skydo juodais, baltais, geltonais ir raudonais dažais išpaišomos mitologinės figūros, atvaizduojamas mitinio pasaulio žemėlapis.

Vajanų visuomeninį branduolį sudaro giminių kuopos, vadovaujamos vado (tamuši, ši pareigybė paveldima). Tokia kuopa sudaro gyvenvietę. Vadui mirus, gyvenvietė apleidžiama, kraustomasi kitur. Giminės linija vedama pagal tėvą, naujavedžiai kraustosi gyventi į nuotakos šeimą. Berniukų įšventinimo į vyrystę apeigų metu šventinamieji išbandomi skruzdžių įgėlimais.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. way Duomenys apie kodu „way“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Уаяна,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.