Tikunai
| Tikunai | |
|---|---|
 Kaldeirano upės tikunai (1865 m.) | |
| Gyventojų skaičius | 47 200[1] |
| Populiacija šalyse |  Brazilija (2009 m.): 36 377[2] Kolumbija (2011 m.): ~8000 Peru (2007 m.): 6982 |
| Kalba (-os) | tikunų, ispanų, portugalų |
| Religijos | vietinis tikėjimas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | karabajai (?) |
 Vikiteka: | Tikunai |
Tikunai arba tukunai (Magüta, Tucuna, Tikuna) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Amazonijoje: Brazilijoje (Amazonėje), Kolumbijoje (Amazonės dep.) ir Peru (Loreto dep.). Gyvena Kaketos (Isos) žemupio baseine. Populiacija neaiški (~18, 47, 63 tūkst.). Tikunų kalba izoliuota (siejama nebent su mirusia jurių kalba). Taip pat kalba portugališkai, ispaniškai. Išpažįsta tradicinę religiją, krikščionybę (katalikybę, evangelines atšakas).
Tradiciškai tikunai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, bananus, batatus ir kt., taip pat žvejoja, kartais medžioja. Seniau vertėsi audimu, keramika. Dabar daugiausia dirba samdiniais.
Tikunai skirstosi į dvi egzogamines brolijas ir keletą patrilinijinių giminių. Santuoka matrilokalinė. Gyvenvietės branduolį sudarydavo moterys. Tikunų būstas stačiakampio arba apskrito plano, dvišlaičiu stogu, dažnai pakeltas ant polių. Tradiciškai vyrai vilki strėnraištį, moterys – trumpą sijoną. Maitinasi manijokų miltų sklindžiais, kepta žuvimi ir mėsa. Patyrė ženklią neindėniškų (vakarietiškų) kultūrų įtaką.
Išlikusi mergaičių iniciacija, kai vyrai su kaukėmis vaidina dvasias.
Puošmenys iš plunksnų
Kaukė
Apeiginiai rūbai
Dekoracijos
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||