Tikunai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tikunai
Kaldeirano upės tikunai (1865 m.)
Kaldeirano upės tikunai (1865 m.)
Gyventojų skaičius 47 200[1]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija (2009 m.): 36 377[2]
Kolumbijos vėliava Kolumbija (2011 m.): ~8000
Peru vėliava Peru (2007 m.): 6982
Kalba (-os) tikunų, ispanų, portugalų
Religijos vietinis tikėjimas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės karabajai (?)
Commons-logo.svg Vikiteka: TikunaiVikiteka

Tikunai arba tukunai (Magüta, Tucuna, Tikuna) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Amazonijoje: Brazilijoje (Amazonėje), Kolumbijoje (Amazonės dep.) ir Peru (Loreto dep.). Gyvena Kaketos (Isos) žemupio baseine. Populiacija neaiški (~18, 47, 63 tūkst.). Tikunų kalba izoliuota (siejama nebent su mirusia jurių kalba). Taip pat kalba portugališkai, ispaniškai. Išpažįsta tradicinę religiją, krikščionybę (katalikybę, evangelines atšakas).

Tradiciškai tikunai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, bananus, batatus ir kt., taip pat žvejoja, kartais medžioja. Seniau vertėsi audimu, keramika. Dabar daugiausia dirba samdiniais.

Tikunai skirstosi į dvi egzogamines brolijas ir keletą patrilinijinių giminių. Santuoka matrilokalinė. Gyvenvietės branduolį sudarydavo moterys. Tikunų būstas stačiakampio arba apskrito plano, dvišlaičiu stogu, dažnai pakeltas ant polių. Tradiciškai vyrai vilki strėnraištį, moterys – trumpą sijoną. Maitinasi manijokų miltų sklindžiais, kepta žuvimi ir mėsa. Patyrė ženklią neindėniškų (vakarietiškų) kultūrų įtaką.

Išlikusi mergaičių iniciacija, kai vyrai su kaukėmis vaidina dvasias.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998