Tupių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Makro-tupių kalbos)
Tupių
PaplitimasBrazilija, Bolivija, Paragvajus
Kalbų skaičius70
Kilmėtupių
Geografinis paplitimas
Klasifikacijaarikem, avetų, mave, monde, munduruku, puroboros, ramarama, tupari, tupių-gvaranių, žurunų

Tupių kalbos – indėnų kalbų šeima, sudaryta iš apie 70 kalbų, vartojamų Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje, Bolivijoje ir Paragvajuje). Jai priklauso plačiai vartojama gvaranių kalba.

Kai kurios šios kalbų šeimos kalbos buvo stipriai paveiktos kolonijiniu laikotarpiu Pietų Amerikoje veikusių jėzuitų. Jie standartizavo vietinius dialektus į bendrą kalbą, kuria skleisdavo Dievo žodį (senoji tupių kalba, šiuolaikinė gvaranių kalba). Tupių kalbų šeimai priklauso ir nedidelės kalbos, kuriomis kalba vos viena kita indėnų bendruomenė.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirstomos į 10 atšakų:

  • arikenų: †arikenų, karitianų, kabišjanų
  • avetų
  • mavių(-saterių)
  • mondžių:
    • mondžių(-sanamajų)
    • sururių
    • arua: aruašių, sinta–largų, gavjau, kopų
  • mundurukų: kuruajų, mundurukų
  • puroborosų
  • ramaramų: karų (ararų, ramaramų, urukų, itogvapukų), †urumių
  • tuparių: makurapų, tuparių, vainorų, mekenšų (kanojų, amniapių), †kepkirivatų, sakirambjatų
  • tupių-gvaranių (įtraukia 8 grupes, tarp jų tupių ir gvaranių kalbas)
  • žurunų: žurunų (jurunų), †manicavų, šipajų

Jukių kalbõs, priskiriamos tupių kalboms, klasifikacija neaiški.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]