Banivai
| Banivai | |
|---|---|
 Banivai Isanos mokykloje (Brazilija)
| |
| Gyventojų skaičius | >15 600 |
| Populiacija šalyse |  Kolumbija (2005 m.): 7066[1] Brazilija (2012 m.): 6243 Venesuela (2001 m.): 2408[2]
|
| Kalba (-os) | banivų, ispanų, portugalų, tupių |
| Religijos | vietinis tikėjimas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | varekenai, kubėjai, piapokai, puinavai, kiti aravakai ir tukano |
 Vikiteka: |
Banivai |
Banivai (Baniwá, Wakuenaí, Walimanai, Kurripako) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės rytų Amazonijoje: Kolumbijoje (Gvainijos, Vičados dep.), Brazilijoje (Amazonė) ir Venesueloje (Amazonės valst.). Gyvena Isanos, Atabapo, Gvainijos, taip pat Orinoko aukštupio ir Iniridos žemupio baseinuose. Populiacija – ~16 tūkst. žmonių. Kalba aravakų kalboms priklausančia banivų kalba, taip pat ispaniškai, portugališkai, tupių kalbomis. Venesuelos banivai praktikuoja tradicinę religiją, kiti – krikščionys (katalikai).
Nuo 1725 m. užmezgė ryšius su portugalais. Kultūriškai artimi tukano tautoms. Po XX a. vid. prasidėjo banivų kraustymasis iš Kolumbijos į Venesuelą.
Tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, batatus, moliūgus ir kt., taip pat žvejoja, rankioja, kartais medžioja. Iš keptų manijoko miltų, kai kurių medžių pieniškų sulčių gamina cheminius preparatus, iš lianų – pluoštą. Amatai – pynimas, keramika (puošta geometriniais motyvais), valčių gamyba, medžio drožyba, plunksnų puošmenų gamyba.
Įprastas banivų būstas – didelis, stačiakampio plano namas su užapvalintu galu, dvišlaičiu stogu, sienomis, išteptomis moliu, iš vidaus puoštomis geometriniais motyvais, skirtas didžiajai, patrilinijinei šeimai. Dabar namai skirti mažajai šeimai, todėl mažesni.
Banivai skirstosi į 20 patrilinijinių toteminių klanų. Santuoka patrilokalinė, dažnai tarp pusbrolių-pusseserių. Venesuelos banivai išlaikę tradicinę mitologiją, kultūrą, vyrų ezoterines apeigas, šamanizmą. Brazilijoje ir Kolumbijoje ~1970 m. priėmė krikščionybę, gyvena misijų gyvenvietėse.
-
Galvos papuošalas -
Riešraištis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
