Asuriniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Asuriniai
Gyventojų skaičius 182 (2014 m.)[1]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija
Kalba (-os) asurinių
Religijos prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės surujai-aikevarai, parakananai

Asuriniai arba Šingu asuriniai, avaetai (portug. Asurini, Asurinikin, Assurinis-do-xingu, Awaeté) – Brazilijos indėnų gentis. Gyvena Amazonijoje, Šingu upės baseine, Paros valstijoje, netoli Igarape Ipiasavos vietovės, Koatinemo indėnų žemėje. 2014 m. populiaciją sudarė 182 žmonės. Kalba asurinių kalba, priklausančia tupių-gvaranių šeimos tupių kalbų grupei.[1]

Žodis „asuriniai“ (Asonéri) kilęs iš žurunų kalbos ir reiškia 'raudoni'. Patys save vadina Awaeté, kas reiškia maždaug 'tikri žmonės'.[1]

Minimi nuo XIX a. pab. Gyveno prie Bakažos upės. Taip pat kaimų buvo prie Ipiasavos ir Piranjakvaros upių. Aršiai priešinosi prieš baltuosius, puldinėjo jų laivus. 1970 m. buvo pasiekta žemė, jų valdose lankėsi misionierius Antonas Lukešas, kuris aprašė asurinius gyvenant visiškai pirmykštėmis sąlygomis.

Išlaikę prigimtinę tikybą (šamanizmą). Verčiasi žemdirbyste (ypač, manijokų auginimu), medžiokle, žvejyba.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Asurini do Xingu, Povos Indígenas Brasil