Kajapai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kajapai
Kajapų vadai
Kajapų vadai
Gyventojų skaičius >8600[1]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija
(Mato Groso vėliava Mato Grosas
Paros valstijos vėliava Para valstija)
Kalba (-os) kajapų
Religijos prigimtinis tikėjimas, krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės apinažiai, panarai, sujai, kiti že
Commons-logo.svg Vikiteka: KajapaiVikiteka

Kajapai (portug. caiapós, kayapos, sav. Mebêngôkre ir kt.) – indėnų tauta, gyvenanti Amazonijoje, vidurio–šiaurės Brazilijoje (dabar pietryčių Mato Grosas, Para, seniau t. p. šiaurės vakarų San Paulo valst., vakarų Minas Žeraisas, pietų Gojasas). Dabartinė gyvenamoji erdvė driekiasi tarp Šingu ir Tokantinso upių. Priklauso že indėnams. Populiacija – 8,6 tūkst. žmonių. Kajapų kalba priklauso že kalbų šeimai. Daugiausia išlaikę prigimtinę tikybą, bet yra ir krikščionių (daugiausia katalikų).

Pietiniai kajapai, gyvenę šalies vidurinėse srityse, XVIIXIX a. buvo išnaikinti arba asimiliuoti brazilų. Tuo tarpu šiauriniai kajapai ilgai priešinosi užkariavimui. Pirmieji 1936 m. pasidavė gorotiriai, o kai kurios gentys (pvz., šikrinai) kolonistams priešinosi iki XX a. 9 dešimtmečio.

Išlikę šiaurės kajapai skirstosi į šias gentis: gorotiriai (gorotire), kubenai-kranai-kegnai (kuben-kran-krên), kubenai-kranai-notai, kokraimorai (kôkraimôrô), šikrinai (xikrin), tšua-kahamėjai, krenai-akaroriai, tapajunai.

Verčiasi kapline lydimine žemdirbyste (kukurūzai, manijokai, batatai, medvilnė), medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Gorotiriai paradavimui augina riešutus. Pagrindinis amatas – krepšių pynimas.

Gyvenvietė žiedinio plano, sudaryta iš didžiųjų namų ir vyrų namo aikštės viduryje. Namai stačiakampio plano, užapvalintais galais. Drabužių seniau nenešiojo. Būdingi spalvingi papuošalai iš plunksnų, spalvotų virvelių, kūno dažymas, plokščių įtvarų statymas į apatinę lūpą. Maistui daugiausia naudoja batatus, jamsus, mėsą, žuvį.

Giminė vedama pagal motinos liniją, santuoka matrilokalinė, šeima išplėstinė. Bendruomenė dalijasi į du egzogaminius sparnus. Turi suaugusiųjų draugijas. Buvo paplitusi poligamija.[2]

Kajapų gyvenamosios žemės tapusios medienos kirtėjų, kalnakasių, gyvulių augintojų ir stambiųjų žemvaldžių taikiniu. Kajapai nesyk ginkluotai priešinosi bandymams užgrobti jų žemes. Didžiausią grėsmę kajapams kelia ant Šingu upės statoma Belo Montės vandens jėgainė, kuri turėtų būti 4 pagal galingumą pasaulyje. Kajapų tautos vadai, ypač Raonis Metuktirė kovoja prieš gimtųjų žemių naikinimą ir yra susilaukę tarptautinės paramos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Каяпо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.