Šerenčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šerenčiai
Gyventojų skaičius 3017[1]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija
Kalba (-os) šerenčių, portugalų
Religijos vietinis tikėjimas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės šavančiai, kitos že tautos

Šerenčiai (Sherenté, Xerentes, sav. Akwê) – indėnų tauta, gyvenanti rytų Amazonijoje, Brazilijoje (Tokantinse). Gyvena 4 gyvenvietėse netoli Tokantinijos miesto. Populiacija >3000 žmonių. Kalba že kalboms priklausančia šerenčių kalba, taip pat portugališkai. Kartu su šavančiais sudaro vidurio že tautų grupę. Išpažįsta tradicinę religiją, krikščionybę (katalikybę, evangelines atšakas).

Iki XIX a. vid. drėgnuoju laikotarpiu šerenčiai gyvendavo kaimuose, kur jų populiacija pasiekdavo ~2000 žmonių, o sausuoju laikotarpiu susiskaidydavo į mažus klajoklių būrelius. Nuo XIX a. pab. užmezgė nuolatinius ryšius su brazilais.

Tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, batatus, moliūgus ir kt., taip pat žvejoja, rankioja, kartais medžioja. Dabar dalis dirba samdiniais, augina gyvulius (galvijus).

Šerenčiai skirstosi į dvi egzogamines brolijas ir 4 patrilinijines giminių. Didžiųjų šeimų namas pusapvalio plano, centre – vyrų namas. Dabar gyvenvietės išplanuotos netvarkingai. Santuoka matrilokalinė, buvo iniciacinės sąjungos. Tradiciškai šerenčiai vaikščiodavo nuogi, dabar būdinga kreoliška apranga. Išlikę apeiginiai šokiai su skruzdėdų kaukėmis, jaunuolių bėgtynės su rąstu ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998