Botokudai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Botokudai
Botokudų medžiotojai (1928 m.)
Botokudų medžiotojai (1928 m.)
Gyventojų skaičius ~150[1]–350[2]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija
(Minas Žeraiso vėliava Minas Žeraisas)
Kalba (-os) botokudų, portugalų
Religijos krikščionybė, prigimtinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės kaingangai ?
Commons-logo.svg Vikiteka: BotokudaiVikiteka

Botokudai (portug. botocudos) arba aimoriai (aimoré, aymore, aimboré, sav. Nac-nanuk, Nac-poruk „žemės sūnūs“) – indėnų tautų būrys, gyvenęs rytinėje Brazilijoje: dab. Bahijoje, Minas Žeraise, Espirito Sante, San Paule. Populiacija – ~350 (2000 žmonių, XX a. II pusė). Botokudų (krenakų) kalbos greičiausiai yra tolimos že kalbų giminės (makro-že būrys); dabar iš šių kalbų vis dar vartojama, bet jau beveik išnykusi krenakų kalba (čonvugnų, naknanukų, nakrehų ir kt. jau išnyko). Dabar botokudai kalba daugiausia portugališkai. Išlikę tradicinės tikybos bruožų, nors dauguma formaliai krikščionys (katalikai).

Botokudai skirstosi į keletą genčių: bakuenus, krekmunus, naknanukus, krenakus ir kt.

Panašu, kad senovėje (galbūt nuo II tūkstm. pr. m. e.) botokudams buvo žinoma žemdirbystė, bet I–II tūkstm. m. e. prarado daugelį savo senosios kultūros bruožų. XVIIXVIII a. vertėsi medžiokle ir rankiojimu, gyveno klajokliškai, naudojosi mediniais įrankiais, lankais ir strėlėmis. XIX a. pirmoje pusėje vėl įsisavino lydiminę žemdirbystę (augina manijokus, kukurūzus, batatus, pupeles, bananus).

Tradicinis būstas buvo ovalaus plano trobelė, dengta šakomis ir palmių lapais, bet XIX a. dėl nuolatinės būtinybės kraustytis (spaudžiant kolonizatoriams) būstas supaprastintas iki pernešamos užuovėjos.

Išplėstinės botokudų šeimos jungdavosi į platesnes bendruomenes (50–200 žmonių), valdomas seniūnų. Pastariesiems bei gabiems medžiotojams buvo būdingos poligaminės (sororalinės) santuokos.

Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, protėvių kultas. Tarp botokudų buvo paplitęs paprotys vyrams nešioti medinius kaiščius (tembetá, botoque) apatinėje lūpoje ir ausyse (įšventinimo ženklas, amuletas nuo mirties).

Brazilams kolonizuojant Pietų Amerikos žemes, botokudai buvo daugiausia išnaikinti bei asimiliuoti. Naknanukų, krekmunų, bakuenų gentys išnyko.[3] XIX a. pab. gyveno dar 13–14 tūkst. botokudų, bet nuodijant vandenį, maistą, platinant raupus vykdytas šių indėnų genocidas.[4] 2010 m. buvo likę 350 botokudų krenakų, gyvenančių Minas Žeraiso kaimiškose vietovėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. [2]
  3. Ботокуды,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
  4. Botocudos. Encyclopædia Britannica. 4 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 304–305.