Ašaninkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ašaninkai
Brazilijos ašaninkai
Brazilijos ašaninkai
Gyventojų skaičius 25 000 - 45 000
Populiacija šalyse pietų Peru, Brazilija
Kalba (-os) ašaninkų
Religijos katalikybė, šamanizmas
Giminingos etninės grupės mačigengai, kitos aravakų gentys

Ašaninkai (isp. Asháninca) – indėnų tauta, gyvenanti Amazonijos selvoje Peru ir Brazilijos Akrės valstijoje. Senovėje gyveno Peru Chunino, Pasko, Uanuko, Ukajalio departamentų miškuose. Iš viso yra 25-45 tūkst. ašaninkų, kurių didžioji dauguma gyvena Peru. Yra ~200 šios tautos bendruomenių, kurios įsikūrusios selvos upių slėniuose. Indėnai kalba ašaninkų kalba, priklausančia aravakų kalbų šeimai.

Ašaninkai verčiasi žemės ūkiu, naudodami lydiminės žemdirbystės metodą. Augina juką, batatus, kukurūzus, bananus, ryžius, kavą, kakavą. Taip pat medžioja, žvejoja, renka vaisius, kitas gamtos gerybes.

Ašaninkai buvo žinomi inkams. Jie šiuos indėnus vadino Anti arba Campa ir dėl to vieną savo imperijos provincijų pavadino Antisujumi. Ašaninkai aktyviai priešinosi prieš bet kokius bandymus juos užkariauti. 80 % indėnų nužudyta kaučiuko bumo metu. Ašaninkai kentėjo ir nuo maoistų, narkotikų prekeivių, kontrabandininkų, naftininkų. Jie buvo priversti apleisti vakarines žemes ir traukti gylyn į džiungles. Ypač neigiamai ašaninkų bendruomenes paveikė Peru partizaninis karas. 2000 m. pradėtos grąžinti žemės šiai indėnų tautai, įsteigti jas saugantys nacionaliniai parkai ir rezervatai. Tačiau ir toliau grėsmę kelia miškų kirtimas, naftos pramonė, misionierių veikla.