Stasys Kalvaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Kalvaitis (1890 m. kovo 17 d. Svėdasuose, Rokiškio apskr. – 1976 m. vasario 23 d. Long Byčas, Kalifornija, JAV) – pianistas, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasimokęs Pajevonių bažnytkaimio ir Kybartų mokyklose, 1908 m. išvyko į Petrapilį, kur Imperatoriškojoje konservatorijoje lankė vargonų ir fortepijono klases. 1914 m. baigęs studijas, liko gyventi Rusijoje. Vertėsi muzikos pamokomis, dirbo teatruose, koncertavo kaip pianistas ir koncertmeisteris.

Yra gyvenęs Filipinų salose, Javoje, Japonijoje. 1925 m. apsigyveno Kinijoje, dirbo viename iš didžiausių Pekino teatrų, vėliau dėstė muziką Dailiųjų menų institute, privačiai vertėsi pedagogine praktika, dalyvavo Grand Hotel koncertų programose kaip pianistas.

Grįžęs į Lietuvą, 19371944 m. dirbo Valstybės teatre Kaune pianistu ir koncertmeisteriu.

Pasitraukęs į Vokietiją, 19441949 m. nemažai koncertavo kaip pianistas, tremtinių stovyklose akompanavo solistams, nuo 1947 m. kurį laiką buvo lietuvių ansamblio „Sietynas“ muzikos vadovas.

1949 m. kovo 17 d. atvykęs į JAV, įsikūrė Los Andžele ir įsitraukė į muzikinę veiklą. 1950 m. ėmė vadovauti Čikagos Suvalkiečių draugijos chorui, dirbo baleto studijos pianistu, o 1951 m. suorganizavo profesionalų orkestrą „Atžala“ ir jam pats vadovavo. Išeivijoje buvo vertinamas kaip subtilus koncertmeisteris, išprusęs žmogus. Senatvėje gyveno Long Beache, dėstė fortepijoną muzikos studijoje, dalyvavo Lietuvių bendruomenės koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose.

Sukūrė ir keletą kūrinių – populiari buvo jo giesmė chorui ir vargonams „O, Dieve“. Jo brolis Antanas Kalvaitis (1895 m. liepos 3 d. – 1991 m. rugpjūčio 4 d.) buvo pianistas, vargonininkas, ekonomistas ir diplomatas, 19281936 m. – Lietuvos konsulas Čikagoje. Iki senatvės grojo laidotuvių pamaldose Svč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Čikagoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.