Salamiestis

Koordinatės: 55°56′35″š. pl. 24°52′37″r. ilg. / 55.943°š. pl. 24.877°r. ilg. / 55.943; 24.877 (Salamiestis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salamiestis
{{#if:
Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Salamiestis
Salamiestis
55°56′35″š. pl. 24°52′37″r. ilg. / 55.943°š. pl. 24.877°r. ilg. / 55.943; 24.877 (Salamiestis)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Alizavos seniūnija
Gyventojų (2021) 231
Vikiteka Salamiestis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Salãmiestis
Kilmininkas: Salãmiesčio
Naudininkas: Salãmiesčiui
Galininkas: Salãmiestį
Įnagininkas: Salãmiesčiu
Vietininkas: Salãmiestyje
Istoriniai pavadinimai rus. Соломесць[2], lenk. Sołomieść

Salamiestis – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio, į pietryčius nuo Vabalninko, parapijos centras. Seniūnaitijos centras. Praeina keliai  2408  SalamiestisAlizavaKupreliškisGalintiškis  ir  1309  VabalninkasSalamiestisKupiškis . Stovi Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1820 m.), medinė Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia (nuo 1830 m.), išlikęs Salamiesčio dvaras, yra Salamiesčio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-40040). Netoliese teka Pyvesa.

Išliko dvaro sodybos fragmentai: XIX a. 3 deš. klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, malūnininko tvartas, vėjo malūnas[3], magazinas. Salamiesčio dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įtraukti į Kultūros vertybių registrą[4]. Iš ansamblio pastatų išsiskyrė neišlikęs grūdų sandėlis (vietinių vadinamas „magazinu“) ir XIX a. viduryje iš akmenų sumūrytas vėjo malūnas.

Salamiestyje veikia Kupiškio kultūros centro padalinys. Kolektyvai – Kapela „Dvaras“, Kantri muzikos grupė „Lyja“, Pop grupė „Saulės skrybėlė“, Grupė „Muzika Tau“. Salamiesčio padalinio tradiciniai renginiai: Respublikinė kapelų šventė „Atkelkim svečiams vartelius“, Kraštiečių suėjimas per Šv. Antano atlaidus (pirmoji pradalgė, gėlių kompozicijos, Antanų šventinimas, vasaros koncertas).

Kapinių vartai
Įvažiuojant nuo Stuburų
Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis reiškia salos miestas.[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salamiestis (Solomiesta) pavaizduotas 1706 m. Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Manoma, kad Salamiestis įkurtas XVI a. pirmoje pusėje, dar vadintas Naujamiesčiu, jį valdė LDK didikų giminė Astikai. Iki Pyvesos upės vagos sureguliavimo, lietingą vasarą, pavasarį ir rudenį šioje vietoje pasidarydavo didžiulis ežeras, iš visų pusių apsemdamas apie 20 ha žemės plotą, kuris virsdavo sala.

1580 m. Salamiesčio kaime leista steigti miestelį. 1583 m. Salamiestyje Radvilos pasistatė savo maldos namus – evangelikų reformatų bažnyčią, 1595 m. įsteigė parapinę lietuvišką mokyklą.[6]

1607 m. ATR valdovas Zigmantas Vaza Kristupui Radvilai Jaunajam išdavė privilegiją imti muitus iš pirklių Naujamiestyje važiuojančių per Pyvesos upę. 1628 m. Salamiestis jau buvo miestelis, ame vykdavo turgūs, buvo 28 dūmai, 1690 m. vietos gyventojų rūpesčiu, buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia, kuri vėliau sudegė. Miestelis nukentėjo per XVII–XVIII a. karus. 1775 m. įkeistas Ukmergės seniūnui Morikoniui, apie 1811 m. atiteko Juozapui Tiškevičiui. 1818 m. įkurta Vabalninko bažnyčios filija. Dvaro kapeleonui kun. M.Dirvianskiui sumanius ir prikalbinus grafienę Konstanciją Marikonienę paremti lėšomis ir medžiagomis, su parapijiečių pagalba, 1820 m. buvo pastatyta akmenų mūro, klasicistinė katalikų bažnyčia, vėliau aptverta akmenine tvora su nedidele varpine. XIX a. viduryje Salamiestyje buvo spirito varykla, alaus darykla, senelių prieglauda. Amžiaus pabaigoje jis minimas kaip miestelis Panevėžio apskrityje.[7]

1905 m. surengtas pirmas viešas lietuviškas vakaras. Po 1926 m. žemės reformos Salamiesčio dvaras buvo išparceliuotas. Paskutinis dvaro valdytojas – Petras Balčiūnas. 1927–1940 m. veikė mergaičių žemesnioji žemės ūkio mokykla. Rūmų patalpose savo veiklą vykdė pavasarininkų, šaulių, jaunųjų ūkininkų organizacijos. 1935 m. mokytojo Juozo Vėjelio iniciatyva buvo pastatyta tipinė medinė mokykla (iš pradžių keturklasė, vėliau išaugo iki aštuonmetės).

Okupacijos laikotarpiu sovietų valdžia vykdė Salamiesčio gyventojų trėmimus. 1949 m. susikūrė kolūkis „Salamiestis“, pirmininku išrinktas Balys Likas. Kolūkis turėjo 915 ha žemės, 1951 m. – jau 2113 ha. Sovietmečiu Salamiestis buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. klebonijos pastate įkurta biblioteka ir skaitykla. 1992 m. balandžio 1 d. panaikintas Salamiesčio kolūkis. 1995 m. Salamiestyje vyko didelė šventė – mokykla minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2002 m. įkuriama Salamiesčio bendruomenė. 2005 m. per Antaninių šventę Salamiesčio krašto žmonės minėjo 425-ąsias miestelio ir 185-ąsias katalikų bažnyčios įkūrimo metines.

2020 m. uždaryta Salamiesčio pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Panevėžio apskritis
19221924 m. Vabalninko valsčius Biržų-Pasvalio apskritis
19541959 m. Salamiesčio apylinkės centras Vabalninko rajonas
19591963 m. Kupiškio rajonas
19631985? Antašavos apylinkė
1989?–1995 m. Alizavos apylinkė
1995 Alizavos seniūnija Kupiškio rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[2] 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[11]
64 204 216
103 (kaime)
113 (dvare)
175 186 200
1986 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
224 275 300 252 231 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 680 psl.
  3. http://www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=136&tipas=1&foto_id=8537
  4. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/6730929C-81F4-47E3-A663-FC9AAE8DB235 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
  5. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  6. „Alizavos seniūnija“. kupiskis.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2012-11-01. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  7. Sołomieść. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 61 psl. (lenk.)
  8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Salamiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 613
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Salamiestėnai ir jų kraštas (sud. Aldona Janilionienė). – Utena: Utenos spaustuvė, 2007. – 225 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-002-6
  • Salamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 733 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Ramongaliai – 8 km
VABALNINKAS – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bakšėnai – 4 km
Alizava – 11 km
Antašava – 6 km Gyvakarai – 4 km
KUPIŠKIS – 16 km