Marikonių koplyčia-mauzoliejus
55°40′50″š. pl. 25°21′56″r. ilg. / 55.680525°š. pl. 25.365565°r. ilg.
Marikonių koplyčia-mauzoliejus | |
---|---|
Savivaldybė | Anykščių rajonas |
Gyvenvietė | Svėdasai |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1848 m. |
Stilius | neogotika |
Morikonių mauzoliejinė koplyčia – koplyčia Svėdasų miestelyje, Anykščių rajone. Priklauso Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios su varpine ir koplyčios kultūros paminklų kompleksui, į Kultūros vertybių registrą įrašytam 1992 m. (unik. kodas 1328).[1] Tai vienas ryškiausių romantizmo neogotikos statinių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1848 m. vienas Svėdasų valdytojų italų kilmės grafas Liucijonas Morikonis šventoriuje pastatė mūrinę grafų Morikonių (Morikonių) šeimos koplyčią-mauzoliejų pagal Georgo Vernerio projektą. Gausiai ornamentuota koplyčia, sakoma, buvo miniatiūrinė vienos Italijos bažnyčios kopija. Šios koplyčios požemiuose ilsisi dviejų grafo L. Morikonio žmonų ir paralyžiuotos dukros palaikai. Beje, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas savo testamente buvo išreiškęs norą amžinojo poilsio atgulti šioje koplyčioje. Testamente Vaižgantas taip pat minėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią, kur jis ilgus metus kunigavo. Galiausiai rašytojas buvo palaidotas Kaune.
Koplyčia per karus, pokarių suirutes, sovietmečiu vandalų ne kartą buvo plėšiama, niokojama, mirusiųjų palaikai niekinami. Ilgus dešimtmečius ši koplyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu, čia buvo laikomos statybinės medžiagos, bažnytiniai reikmenys. Atgimimo metais koplyčia buvo sutvarkyta, požeminiai rūsiai užmūryti. Jos durys buvo atvertos visuomenei – žmonės čia jau galėjo pasimelsti, pasidairyti po vidų. Klebonas kun. Vydas Juškėnas pasirūpino, kad senoji grafų koplyčia taptų Padėkos koplyčia. Visi norintieji dabar gali čia ant specialios pakylos uždegti žvakelę ir pasimelsti.
-
Galinė dalis
-
Ornamentuotas bokštelis
-
Koplyčios interjeras
-
Koplyčios interjeras
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Bažnyčia ir koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.