Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°40′50.93″ š. pl. 25°21′57.07″ r. ilg. / 55.6808139°š. pl. 25.3658528°r. ilg. / 55.6808139; 25.3658528

Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Anykščių
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Svėdasai
Adresas Alaušo g. 2
Pastatyta 1794 m.
Stilius istorizmas

Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Svėdasų miestelyje, Alaušo ežero šiauriniame krante, prie  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis  kelio. Bažnyčia su varpine ir Morikonių koplyčia–mauzoliejumi – kultūros paminklų kompleksas, 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1328).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varpinė

Svėdasų bažnyčia minima 1522 m. Vilniaus vyskupijos prelato J. Albino akte. Manoma, kad nuo XVI a. vidurio Svėdasuose klebono nebuvo (minimas 1538 m.). Mikalojus Radvila (1549–1616) Svėdasų katalikų bažnyčiai 1574 m. dovanojo Papiškio palivarką ir Medinių (Medginių) kaimą, vėliau pavadintą Kunigiškiais. Nuo 1574 m. minima parapinė mokykla, kuri vėliau buvo uždaryta. 1575 m. Kristupas Mikalojus Radvila savo fundacija įkūrė kalvinų bažnyčią, kuri vėliau atiteko katalikams.

1636 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1647 m. iškelta byla, neva evangelikų maldos namai pastatyti per arti katalikų bažnyčios. Svėdasų dvarininkas 1648 m. įsipareigojo pastatyti mūrinę katalikų bažnyčią kapinėse. 1657 m. pradžioje evangelikų reformatų bažnyčia paskirta katalikams, kadangi jų bažnyčia buvo sudegusi. Ją grąžino Svėdasų savininkas ir Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila kartu su Medginių palivarku prie Kamajų kelio (iš viso 18 valakų žemės su 78 baudžiauninkais), o miestelyje bažnyčiai paskyrė sklypą iš dvaro žemės.

Po rusų antplūdžio bažnyčia arba sugriauta, arba smarkiai apgadinta, kadangi 1676 m. įrengta naujai pastatyta katalikų bažnyčia, 1680 m. ją konsekravo vyskupas Slupskis. Ji buvo su 2 koplyčiomis (viena jų mūrinė). 1676 m. atstatyta parapinė mokykla. XVIII a. viduryje bažnyčios bokšte buvo valandas mušąs laikrodis. 1768 m. bažnyčios inventoriuje įrašyta įvairių styginių ir pučiamųjų muzikos instrumentų.

1794 m. Svėdasų klebonas kanauninkas Mykolas Smolskis (Smolenskis), remiamas kunigaikščio Karolio Radvilos ir grafienės Pliaterienės, prie senosios mūrinės bažnyčios pristatė medinę. Senoji palikta kaip navos koplyčia.

18401843 m. Svėdasų vikaras buvo kraštotyrininkas Liudvikas Adomas Jucevičius. Svėdasuose jis 1841 m. parašė „Žemaitijos atsiminimus“ (išleisti 1842 m.). 1848 m. grafas Liucijonas Morikonis (nesantuokinis grafo ir Kraštų palivarko gražuolės baudžiauninkės sūnus) šventoriuje pastatė Morikonių koplyčią-mauzoliejų – ši gotikinė koplyčia buvo skirta jo mirusioms žmonoms ir motinai. 1863 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1877 m. bažnyčioje įrengti 10 registrų vargonai. Rusijos valdžia 1869 m. ištrėmė Svėdasų kleboną Kanutą Siaurimavičių, 1875 m. – vikarą Eligijų Montvilą.

1906 m. įsteigtas blaivybės draugijos skyrius, 1907 m. – „Saulės“ draugijos mokykla. Klebono Kazimiero Karbausko rūpesčiu 1909 m. prieglaudoje įrengta vaidinimų salė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatyta nauja klebonija. I pasaulinio karo metais nusiaubta Morikonių koplyčia. Klebono Jono Kraniausko iniciatyva 1930 m. suremontuota bažnyčia. Svėdasuose 19091956 m. vargonininkavo Petras Vinkšnelis. Jo vadovaujamas choras dalyvavo visose dainų šventėse Kaune 19241930 m. ir Klaipėdoje 1938 m. P. Vinkšnelis pastatė 4 operetes, apie 1936 m. įkūrė kanklininkių orkestrėlį.

Klebono kanauninko Antano Survilos rūpesčiu prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatyta altarija ir parapijos salė (per karą sugriauta). Po karo A. Survila suremontavo bažnyčią. Nuo 1970 m. klebonavo Ignas Šaučiūnas (1905–1991; palaidotas šventoriuje). Svėdasų kapinių kunigų kalnelyje palaidoti čia tarnavę kunigai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, bokštas neobizantinio stiliaus, kryžminio plano (38 × 30,2 m). Bizantinis aštuonsienis bokštas (aukštis 24 m). Šventoriuje stovi mūrinė neogotikinė varpinė (36 m aukščio, pastatyta 18631865 m.). Šv. Juozapo paveikslas – respublikinės reikšmės dailės paminklas. Šventoriuje yra balta mūrinė Morikonių kopyčia-mauzoliejus (pastatydino 1848 m. grafas Liucijus Morikonis žmonai Marijai, projekto autorius Georg Werner), joje yra senas laidojimų rūsys, koplyčia gausiai ornamentuota. Prie bažnyčios pastatytas šv. Jėzaus Širdies koplytstulpis, 1944 m. smarkiai sužalotas, vėliau restauruotas. Pakeliui link Šimonių už 1 km nuo miestelio pastatyta balta Švč. Marijos koplyčia. Tai prie senojo kelio į Kupiškį stovinti grafo L. Morikonio pastatyta koplytėlė, kurios viduje yra altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]