Kražiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 78.61.116.106 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Pofka keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Kražiai įsikūrę [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumoje]], per miestelį teka dešinysis [[Dubysa|Dubysos]] intakas [[Kražantė]]. Plentais susisiekiama su [[Nemakščiai]]s, [[Stulgiai]]s, [[Bijotai]]s, |
Kražiai įsikūrę [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumoje]], per miestelį teka dešinysis [[Dubysa|Dubysos]] intakas [[Kražantė]]. Plentais susisiekiama su [[Nemakščiai]]s, [[Stulgiai]]s, [[Bijotai]]s, [[Kaltinėnai]]s, [[Karklėnai]]s, [[Užventis|Užvenčiu]], [[Pakėvis|Pakėviu]] ir kitais senaisiais [[Žemaitija|Žemaitijos]] miesteliais. Kražių šiauriniame pakraštyje yra [[Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis]], 0,5 km į pietus nuo miestelio gamtos paminklas – [[Greitiškės ąžuolas]]. |
||
[[Medžiokalnis|Medžiokalnyje]] ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė [[Medeinė]]. Po [[krikščionybė]]s įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje [[Vytautas Didysis|Vytautui]] paliepus pradėta statyti [[Kražių bažnyčia]]. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai. |
[[Medžiokalnis|Medžiokalnyje]] ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė [[Medeinė]]. Po [[krikščionybė]]s įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje [[Vytautas Didysis|Vytautui]] paliepus pradėta statyti [[Kražių bažnyčia]]. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai. |
||
01:08, 23 sausio 2020 versija
| Kražiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Kražiai |
||||||||||||||||
| 55°36′11″š. pl. 22°41′20″r. ilg. / 55.603°š. pl. 22.689°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Kražių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 603 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Kražiai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * lenk. Kroże, rus. Кроже[1][2] | |||||||||||||||
Kražiai (žem. Kražē) – miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Kelmė–Varniai, 16 km į vakarus nuo Kelmės. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, veikia Kražių gimnazija, kraštotyros muziejus, paštas (LT-86026). Iš Kražių kolegijos išlikęs moksleivių bendrabutis (bursa; XVII a. gotikos ir renesanso bruožų), Radvilų pilies liekanos. Link Medžiokalnio veda tautodailininkų medžio skulptūrų alėja (nuo 2003 m.).
.jpg)
Geografija
Kražiai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, per miestelį teka dešinysis Dubysos intakas Kražantė. Plentais susisiekiama su Nemakščiais, Stulgiais, Bijotais, Kaltinėnais, Karklėnais, Užvenčiu, Pakėviu ir kitais senaisiais Žemaitijos miesteliais. Kražių šiauriniame pakraštyje yra Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis, 0,5 km į pietus nuo miestelio gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.
Medžiokalnyje ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytautui paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
UŽVENTIS – 22 km Petrališkė – 5 km |
| |||||||||
|
Butkiškė – 6 km KELMĖ – 17 km | ||||||||||
| Valpainiai – 5 km | |||||||||||
Istorija
Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase, gyvenvietė – 1385 m., Kražių pilis apie 1394 m., Kražių valsčius apie 1410 m. XVI a. pradžioje Ldk Vytautas Žemaičių seniūnų paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuosie ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 1529–1567 m. neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. XVI a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. Nuo 1570 m. (?) veikė kunigų seminarija, 1740 m. iškelta į Varnius.
XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. 1757–1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.
1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. Kražių kolegijos biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje, buvo viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bibliotekų. XVII a. – XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. Kražių kolegijoje dėstė Lietuvos baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės. [3]
XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai.[4] 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.
1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai.
Kražių skerdynės
1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.
1803–1950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. atidaryta biblioteka. 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.
1993 m. patvirtintas Kražių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1410–1535 m. | Kražių valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnijos centras |
| 1535–1795 m. | Žemaitijos seniūnija | |
| XIX a. – 1947 m. | Raseinių apskritis | |
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kražių apylinkės centras | Kelmės rajonas |
| nuo 1995 m. | Kražių seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardo kilmė nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad vardas atsirado nuo Kražantės upės, bet visiškai neaišku, kodėl jis taip sutrumpėjo (tapo ne Kražančiais, bet Kražiais). Gali būti, kad anksčiau upė turėjo sinoniminį vardą – Kražė ar Kražis, bet rašytiniuose šaltiniuose tai neaptinkama.
Be to, liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su esą čia senovėje gyvenusiu Gražiu.
Architektūra
Miestelio planas mišrus. Yra 3 aikštės. Sakralinių pastatų ansamblis:
- Vėlyvojo baroko Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1763 m., architektas Tomas Žebrauskas, baigė amatininkas Treceris. Bažnyčioje yra vertingas barokinis altorius su skulptūromis (XVIII a. antra pusė) ir paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ su aptaisas, ornamentuotas kryžius, medinis suolas (visi XIX a.).
- Šventoriaus tvora su vartais, XVIII a. vidurys.
- Akmens mūro Šv. Roko koplyčia, XIX a. vidurys, yra paveikslas „Šv. Jurgis“ (XVIII a. antra pusė), medinė Jono Nepomuko skulptūra (XIX a.).
- Renesansinis dviaukštis kolegijos pastatas – bursa; manoma, pastatyta 1693 m. [5] vienintelis išlikęs mokyklos ansamblio pastatas.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[2] | 1895 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 502 | 1 450 | 3 375 | 1 761 | 1 795 | 1 613 | 998 | ||
| 1970 m.sur. | 1978 m.[7] | 1979 m.sur. | 1985 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 927 | 925 | 959 | 899 | 896 | 784 | 603 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (~1380–1251), žemaičių seniūnas
- Stanislovas Kęsgaila (1520–1554), LDK didikas, valstybės veikėjas
- Albertas Kojelavičius-Vijūkas (1609–1677), istorikas, mokytojavęs Kražiuose
- Dionizas Poška (1764–1830), rašytojas mokėsi Kražių gimnazijoje
- Simonas Stanevičius (1799–1848), rašytojas mokėsi Kražių gimnazijoje
- Jacob Joseph (1840–1902), Lietuvos ir JAV rabinas
- Moses S. Margolies (1851–1936), Lietuvos ir JAV rabinas
- Vladas Daumantas (1885–1977), diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas
- Tomas Bronius Dirmeikis (1910–1961), žurnalistas, redaktorius, teisininkas
- Edmundas Žiauberis (1932–1985), dailininkas grafikas, spaudos darbuotojas
- Henrikas Savickas (g. 1935), žurnalistas, redaktorius
- Mykolas Michelbertas (g. 1939), archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
- Vytautas Šustauskas (g. 1945), politikas, visuomenės veikėjas
- Virginija Bakšienė (g. 1951), architektė
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl.
- ↑ Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
- ↑ Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.
- ↑ Algimantas Miškinis. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
- ↑ Kražiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 205 psl.
- ↑ Kražiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 153 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla ir kt. Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 386-387
- Kražiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 511 psl.
- Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, t. 3 kn. 1, Vilnius, 2004.
- Kražių portretas: fotoalbumas (sud. Mindaugas Kavaliauskas; teksto autorius Egidijus Aleksandravičius). – Kaunas: Šviesos raštas, 2009. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8032-02-4
Nuorodos
- Kražių tinklalapis
- Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
- Kražių istorija
- Tėvų žemė
- Kražių žemėlapiai
- Benediktinių vienuolynas
- Buvęs jėzuitų vienuolynas
Galerija
-
Kražių bažnyčia ir parapijos namai (2012 m.) -
Kražių bažnyčia (2012 m.) -
Kražių kolegijos bendrabutis -
Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms -
Kražių parapijos namai -
Bursos kiemas -
Bursos galerija -
Senųjų freskų liekanos -
Kražiai 1985 m.
.jpg)
| ||||||||||||||