Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija
Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija herbas
{{{antraštė}}}
Adresas	S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, Kražiai
Direktorius(-ė)	Rita Andrulienė
Mokinių skaičius	257 (2012 m.)
Įkūrimo data	1614 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	32

Nuo stadiono pusės

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kražiuose (Kelmės raj.), S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio I ir II dalies, vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190093592. Steigėjas Kelmės rajono savivaldybės taryba.

Gimnazija pavadinta Žemaitijoje gimusio teologo, vieno pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių Žygimanto Liauksmino (1596/1597–1670) vardu.

Filialai:

• Kelmės rajono Kražių gimnazijos Albinavos pradinio ugdymo skyrius (2005–2007 m.)
• Kelmės rajono Kražių gimnazijos Butkiškės pradinio ugdymo skyrius (iki 2010 m.)
• Kelmės rajono Kražių gimnazijos Karklėnų pagrindinio ugdymo skyrius (nuo 2013 m.)
• Kelmės rajono Kražių gimnazijos Pašilės universalus daugiafunkcis centras (nuo 2008 m.)
• Kelmės rajono Kražių gimnazijos Petrališkės pradinio ugdymo skyrius (2005–2013 m.)

Istorija

1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pirmoji Žemaičiuose aukštesnioji mokykla. Kolegijoje mokytojavo jėzuitai studentai. Poetiką ir sintaksę kolegijoje dėstė lotynų kalba rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), teologijos daktaras Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677), istorikas, vėliau Vilniaus akademijos profesorius ir rektorius. Kražiuose yra buvusi ir aukštoji teologijos bei filosofijos mokykla. Joje studijavo patys jėzuitai, bet gilino žinias ir norintieji aplinkiniai kunigai ar klierikai. Nors svarbiausių teologinių studijų centras buvo Vilniuje, Kražiuose žemaičiai galėjo baigti mokslus ir net gauti daktaro laipsnį. Kražiuose jis buvo suteiktas penkiems asmenims. Nuo XVII a. pradžios iki 1740 m. veikė ir kunigų seminarija, vėliau ji perkelta į Varnius.

1773–1817 m. Kražiuose veikė apygardinė mokykla. Tikybos pamokos buvo perkeltos į bažnyčią sekmadieniais, o vietoj jų įvestas dorovės mokslas. Apygardinėje mokykloje mokydavosi iki 500 mokinių. 1817 m. mokyklą iš karmelitų perėmė Vilniaus universitetas, Kražiuose atsirado pasaulietinė akademinė mokykla. 1818–1819 m. veikė 6 klasės ir dirbo 8 mokytojai. Mokykla turėjo puikią biblioteką. 1823 m. jos fondą sudarė 4397 tomai. Turėjo ir auksinių, sidabrinių, varinių bei geležinių medalių ir numizmatikos kolekciją. 1823-1824 m. gimnazijoje veikė slapta anticarinė Juodųjų brolių organizacija.

1840 m. gimnaziją iškėlus į Kauną, Kražiai 75 metus neturėjo vidurinės mokyklos. Tik 1919 m. atidaryta aukštesnioji privati mokykla, jos direktorium tapo kun. Jurgis Galdikas. 1926 m. išėjo pirmoji abiturientų laida. Gimnazija gyvavo 16 metų ir išleido 9 abiturientų laidas. 1944 m. Kražiuose gimnaziją suorganizavo Adolfas Venslauskas ir įkurdino lig šiol tebestovinčiame Valiukonio name. Tačiau, artėjant frontui, mokykla ištuštėjo taip ir nepradėjusi darbo. 1944 m. rudenį Kražiuose išsirūpintas leidimas steigti progimnaziją. Jos pirmoji abiturientų laida išėjo 1949 m. Nuo 1950 m. Kražiuose veikė vidurinė mokykla. Joje mokėsi net pusseptinto šimto mokinių.

2005 m. Vilniaus universitetas su Kražių jėzuitų kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ši vidurinė mokykla tapo VU gimnazija. Šio svarbaus įvykio priežastimi tapo kasmetinės Ad Fontes vasaros stovyklos, suvedusios dvi seniausias Lietuvos jėzuitų kolegijas: Vilniaus (1579 m.) ir Kražių (1613 m.). 2006 m. Kražių vidurinė mokykla reorganizuota į Kražių gimnaziją.

2016 m. Kražių gimnazija atšventė 400 metų jubiliejų. Gimnazijos kieme pastatyta Osvaldo Neniškio skulptūra, kurioje įprasminta mokymo įstaigos istorija.

Direktoriai

• 1658–1661 m. Danielius Butvilas
• nuo 2002 m. Rita Andrulienė

Žymūs mokytojai

• Albertas Kojalavičius-Vijūkas, istorikas, vienuolis
• Barbora Mejerytė, vertėja, kritikė
• Motiejus Valančius, vyskupas

Žymūs mokiniai

• Valentinas Bialavičius, dramaturgas
• Kiprijonas Jančevskis, rezistentas, visuomenės veikėjas
• Liudvikas Adomas Jucevičius, literatas, kraštotyrininkas
• Antanas Kojelis, vargonininkas, pedagogas
• Juozas Kojelis, žurnalistas, pedagogas
• Mykolas Michelbertas, archeologas
• Jurgis Pliateris, bibliografas
• Juzefas Vincentas Pilsudskis, Lenkijos maršalo J. Pilsudskio tėvas
• Simonas Stanevičius, rašytojas
• Jonas Vitkevičius, keliautojas, etnografas, geografas, istorikas

Nuorodos

• Mokyklos svetainė Archyvuota kopija 2007-07-08 iš Wayback Machine projekto.