Vincentas Sladkevičius

Vincentas Sladkevičius
Gimė	1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių valščiuje.
Mirė	2000 m. gegužės 28 d. (79 metai) Kaune
Tautybė	lietuvis
Veikla	Lietuvos kardinolas.
Alma mater	1944 m. Kauno kunigų seminarija
Žymūs apdovanojimai
1998 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius

Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių valščius – 2000 m. gegužės 28 d. Kaune) – Lietuvos kardinolas.

Biografija

Vincentas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Būdamas 9 metų neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, 1932 m. įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. 1933 m. perėjo į Kaišiadoryse įsteigtą katalikišką gimnaziją. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Nuo 1939 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje.

Kardinolo tėviškė

1944 m. kovo 25 d. Kauno arkyvyskupo metropolito Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje. 1946 m. paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. Vėliau dirbo klebonu Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešiuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu, dėstė dogminę teologiją.

1956 m. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis suteikė kunigui V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą. 1957 m. gruodžio 2 d. popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. 1957 m. gruodžio 25 d. Birštone konsekruotas vyskupu. Tuometinis religijų reikalų įgaliotinis V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. Valdžia jį kaltino ekstremizmu, sekė, draudė kitiems kunigams su juo susitikinėti.

Iki 1959 m. gyveno privačiame bute Kaune, vėliau (iki 1976 m.) ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.). Nuo 1970 m. ėjo Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijų klebono pareigas. 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje. 1976 m. civilinės valdžios perkeltas į Pabiržę. 1982 m. valdžia leido grįžti į Kaišiadoris, kur tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.

1988 m. paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku (pareigas ėjo iki 1993 m.). 1988 m. gegužės 29 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu (antrasis kardinolas per visą Lietuvos istoriją). 1989 m. vasario 7 d. paskirtas Kauno arkivyskupu.

1995 m., laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Šalia jos esančiame name (M. Valančiaus g. 6), kuriame gyveno kardinolas, įkurtas memorialinis muziejus.

Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas

Lietuvos banko proginė moneta skirta Kardinolo V. Sladkevičiaus atminimui įamžinti (2006 m.)

• 1993 m. gruodžio 23 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.
• 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu bei Santarvės premija už nuopelnus Lietuvos dvasinio gyvenimo taurinimui.
• 2001 m. viena Kauno senamiesčio gatvių pavadinta Vincento Sladkevičiaus vardu.
• Tremties vietose – Pabiržės ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčiose – 2000 m. ir 2001 m. atidengtos ąžuolinės atminimo lentos su bareljefais (aut. L. Juozonis).
• Apie kardinolo gyvenimą ir veiklą išleistos knygos:
  • Jono Laurinavičiaus „Guronys“ (Kard. Vincento Sladkevičiaus tėviškė) (2000 m.) ir „Laimėkime gerumu: (kardinolo V. Sladkevičiaus mintys)“ (2001 m.);
  • Irenos Petraitienės „Kardinolas“ (2000 m.);
  • „Padaryk mane gerumo ženklu“ (2003 m.).
• 2003 m. išleistas pašto ženklas.
• 2006 m. Lietuvos bankas išleido proginę monetą.
• Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Vincentas Sladkevičius:

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Juozapas Stankevičius	Kaišiadorių vyskupas 1957	Po to: Teofilius Matulionis
Prieš tai: Juozapas Andrikonis	Kaišiadorių vyskupas 1982–1989	Po to: Juozapas Matulaitis

Nuorodos

• Biografija
• Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – V.: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7

Vikicitatos