Pereiti prie turinio

Sati ceremonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sati (Devanagari: सती, moteriška žodžio skr. sat 'tiesa' forma; kartais dar vadinama suttee) ceremonija – visuomeninė laidojimo praktika, paplitusi tarp kai kurių Indijos bendruomenių, kuriose neseniai tapusi našle moteris turėdavo paaukot save susidegindama gyva lauže, kuriame deginamas mirusio vyro kūnas.[1] Šią praktiką uždraudė keletą kartų, ir paskutinis dabar tebegaliojantis draudimas buvo britų įvestas 1829 metais.[2]

Šis terminas kilo nuo deivės Sati, dar vadinamos Dakshayani, kuri save paaukojo laužo ugnyje, nes negalėjo ištverto savo tėvo Daksha pažeminimų ir patyčių dėl jos gyvenimo su savo vyru Šiva.

Sati terminas taip pat gali reikšti 'našlė'.

Sati terminas dabartiniu metu kartais interpretuojamas kaip 'skaisti moteris'.

Sati žodis yra ir hindi kalboje ir sanskrito tekstuose, kuriuose jis yra vartojamas kaip žodžių gera žmona sinonimas, o terminą suttee daugiausiai naudojo anglo-indiški anglų rašytojai.[3]

  1. „SATI“. Sos-sexisme.org. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2010-07-26.
  2. „South Asia | India wife dies on husband's pyre“. BBC News. 2006-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
  3. Doniger, Wendy (2009). The Hindus: An Alternative History. Penguin Books. p. 611. ISBN 9780143116691.