Tarptautinė organizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
JTO – universali, didžiausia tarptautinė organizacija

Tarptautinė organizacija – organizacija, įsteigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautinės teisės reglamentuojamu aktu ir turinti savo tarptautinį teisinį subjektiškumą; be valstybių tarptautinės organizacijos nariais gali būti ir kiti dariniai (JT TT komisijos 2004-2006 m. Tarptautinių organizacijų atsakomybės straipsnių projekto 2 straipsnis).

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Steigiamasis aktas – tarptautinė sutartis ar kitas teisės aktas.
  • Narystė.
  • Atitiktis teisei.
  • Nuolatinio pobūdžio tikslai.
  • Institucinė struktūra (aukščiausia institucija, vykdomoji, administracinė ir kt.).
  • Teisinis subjektiškumas.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė tarpvalstybinė organizacija – tarptautine sutartimi įsteigta organizacija; tarptautinės teisės subjektas. Tarptautinės teisės moksle tarptautinėmis organizacijomis paprastai vadinamos tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos, neapimant tarptautinių nevyriausybinių organizacijų.

Pagal organizacijos atvirumą skirstomos:

  1. Uždara (ribota narystė).
    Uždaros organizacijos sudaro daugumą regioninių organizacijų, bendro paveldo organizacijos, funkcinės organizacijos (OPEC) arba tokios organizacijos, kurios reikalauja narystės kitose organizacijose (Pasaulio Bankas).
  2. Atvira (šalių skaičius neribojamas).

Pagal geografinę veiklos sferą ir narystės ypatumus:

  1. Universali (pvz., JTO).
  2. Regioninė (pvz., Europos Taryba, ESBO).
    - subregioninė (lokalinė – pvz. Baltijos Asamblėja, Šiaurės Taryba).

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija – asmenų ir (arba) organizacijų savanoriška asociacija pasaulinio ar regionalinio lygio, pvz., Raudonojo Kryžiaus Komitetą kaip draugiją įkūrė privatūs asmenys pagal nacionalinę (Šveicarijos) teisę. Ir NVO, ir piliečiai laikomi tarptautinės teisės subjektais tiek, kiek tai pripažįstama tarptautinėmis sutartimis (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos socialinė chartija ir kt.).

Tarptautinių organizacijų veiklą, statusą reguliuoja tarptautinė teisė (jos pošakis – tarptautinių organizacijų teisė).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dainius Žalimas, Skirgailė Žaltauskaitė – Žalimienė, Zenonas Petrauskas, Jonas Saladžius. Tarptautinės organizacijos. Vilnius: Justitia, 2001. – 1100 p. ISBN 9986-567-67-X. UDK 061+341.12(100).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]