Rusijos transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kelias šalia Sankt Peterburgo

Rusijos transporto sistema yra viena plačiausių visame pasaulyje. Šalies kelių, geležinkelių ir oro linijų tinklas tęsiasi apie 7 700 km nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos. Pastaruoju metu Rusijos transporto ministerija parengė dvi šalies transporto strategijas – 2005 m. buvo priimta strategija iki 2020 m., o 2008 m. ji atnaujinta laikotarpiui iki 2030 m.

Transporto paslaugų eksportas yra svarbi Rusijos BVP dalis. Vyriausybė tikisi, kad nuo 2007 iki 2030 m. transporto eksporto vertė sudarys 80 milijardų JAV dolerių.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siemens gaminamas EVS1/EVS2 Sapsan elektrinis traukinys

Rusijos geležinkelių tinklas yra antras pagal ilgį pasaulyje (nusileidžia tik JAV). 2011 m. traukinių tinklas sudarė 87 157 km. Iš jų 86 200 km yra įprastos 1 520 mm pločio vėžės.

Nacionalinė traukinių vežėja yra Rusijos geležinkeliai (rus. Российские железные дороги). Ji laikoma šios srities monopolininke ir viena didžiausių transporto kompanijų pasaulyje. Įmonė įkurta 1992 m. ir yra įdarbinusi 950 000 darbuotojų. 2009 m. duomenimis ji sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP.[1] 2007 m. Rusijos geležinkeliai aptarnavo 1,3 milijardus keleivių ir pervežė 1,3 milijardo tonų krovinių.

Metro sistemos Rusijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausumos keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Rusijoje buvo 933 000 km sausumos kelių, iš kurių 755 000 km buvo asfaltuoti.

Šalies kelių saugumas yra labai menkas. Žūčių skaičius kelyje yra ženkliai didesnis nei kitose didžiosiose pasaulio šalyse. 2008 m. duomenimis galimybė keliuose patekti į incidentą Rusijoje yra didesnė apie 60 kartų nei Jungtinėje Karalystėje.[2]

Pagrindinė šalies automagistralė yra 1966 m. atidarytas kelias M4 – jis jungia Maskvą, Voronežą, Rostovą prie Dono ir Krasnodarą ir siekia 1 517 km.

Vandens keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Novorosijsko jūrų uostas.

2014 m. per šalies jūrų uostus pervežta 623,3 milijonai tonų krovinių – iš jų 30 proc. sudarė nafta, 20,6 proc. – naftos produktai, 18,6 proc. – akmens anglis.

Vienas didžiausių šalies uostų yra Novorosijske, Juodojoje jūroje. Uostas veikia visus metus, taip pat jame įkurta viena svarbiausių šalies karinių jūros pajėgų flotilė.

Naftotiekiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje yra didžiausia naftotiekių sistema pasaulyje. Draugystės naftotiekis yra ilgiausias pasaulyje. Jo ilgis siekia apie 4 000 km. Šiuo naftotiekiu nafta tiekiama iš Rusijos rytų į Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ir Vokietiją. Iki 2003 m. ja buvo tiekiama nafta eksportui į Latvijos Ventspilio uostą ir iki 2006 m. − Lietuvos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, bei Būtingės naftos terminalui.[3]

Oro transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. Rusijoje veikė 282 oro uostai.[4] 2010 m. šalies viduje oro transportu buvo pervežta 1,1 milijono tonų krovinių ir 59 milijonai keleivių. Didžiausias šalies oro uostas yra Šeremetjevo oro uostas. Jis 2015 m. aptarnavo daugiau nei 31 milijoną keleivių.[5]

Orlaivių gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MiG-29OVT aeroparodoje (Berlynas, 2006 m.)
Tu-204-300
Su-27

Oro transporto gamybos srityje šalyje dirba apie 350 000 žmonių. 2006 m. buvo įkurta Jungtinė lėktuvų korporacija. Ši įmonė konsoliduoja beveik visas didžiausias Rusijos įmones, besispecializuojančias aviacijos pramonėje. Pagrindinė kompanijos veikla – lėktuvų projektavimas, gamyba, pardavimas ir priežiūra.

Kariniai lėktuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keleiviniai lėktuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kroviniai lėktuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sraigtasparniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas 2012 m.
Mi-8 193
Mi-35 29
Mi-26 7
Mi-28N 18
Ka-31 1
Ka-32А11ВС 5
Ka-52 21
Ka-226 11
Ansat 5
Viso 290
Šaltinis:[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]