Kazachstano transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazachstano transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Kazachstane. Dėl didžiulės šalies teritorijos (2,7 mln. km²), mažo gyventojų tankumo, pramonės ir žemės ūkio centrų nevienodumo bei atokumo nuo pasaulio rinkų, išplėtotos transporto sistemos turėjimas šaliai yra labai svarbus.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazachstane geležinkeliai perveža 68 % viso krovinių ir keleivių srauto bei aptarnauja daugiau nei 57 % šalies teritorijos. 2020 m. duomenimis, bendras geležinkelių ilgis šalyje yra 16 636 km.[1] Šiuo metu Kazachstane yra eksploatuojamos 1520 mm vėžės, iš kurių, 2020 m. duomenimis, 4 237 km yra elektrifikuoti.[1]

Šalies geležinkelius valdo valstybinė įmonė „Kazachstano geležinkeliai“ (kaz. Қазақстан Темір Жолы). Plėtodama Kazachstano geležinkelių infrastruktūrą įmonė bendradarbiauja su Prancūzijos lokomotyvų gamintoja „Alstom“. „Alstom“ šalyje turi daugiau nei 600 darbuotojų bei su „Kazachstano geležinkeliais“ ir jos dukterine įmone valdo dvi bendrąsias įmones.[2] 2017 m. liepą „Alstom“ atidarė pirmąjį lokomotyvų remonto centrą Kazachstane. Tai vienintelis remonto centras centrinėje Azijoje ir Kaukaze.[3]

Kadangi Kazachstano geležinkelių sistema buvo projektuojama sovietmečiu, geležinkelių maršrutai buvo projektuojami neatsižvelgiant į tarpsovietines šalių sienas, o tik atsižvelgiant į sovietinio planavimo poreikius. Vienas iš pavyzdžių – maršrutas iš Oralo į Aktobę trumpam kerta Rusijos teritoriją.

Išplėtota Kazachstano geležinkelių sistema prisideda prie šalies tarptautinės ir regioninės prekybos. 2019 m. prekių tranzitas per Kazachstaną išaugo 23 % (iki 664 000 konteinerių).[4]

Geležinkelio jungtys su kaimyninėmis šalimis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rusija Rusija – ta pati vėžė (buvusi Sovietų Sąjungos geležinkelių sistema)
  • Kinijos LR Kinija – sugretintos vėžės. Kadangi Kazachstane yra naudojama 1520 mm pločio vėžė, o Kinijoje – 1435 mm, geležinkeliai sugretinami šiuose ruožuose:
  • Kirgizija Kirgizija – ta pati vėžė (buvusi Sovietų Sąjungos geležinkelių sistema)
  • Uzbekija Uzbekija – ta pati vėžė (buvusi Sovietų Sąjungos geležinkelių sistema)
  • Turkmėnija Turkmėnija – ta pati vėžė (buvusi Sovietų Sąjungos geležinkelių sistema) (geležinkelio jungtis atidaryta 2013 m., šiuo metu skirta krovinių gabenimui)

2006 m. buvo pasiūlyta standartinės vėžės geležinkelio jungtis iš Kinijos į vakarų Europą, kuri turėtų eiti per Kazachstano teritoriją.[5]

2007 m. buvo pasiūlyta panaikinti sugretintas vėžes ties Dostyko–Alašankou ruožu, pertvarkant Kazachstano geležinkelio linijų bėgius į europinę vėžę. Vis dėlto, 2015 m. atidarytas Korgaso sausumos uostas rodo, kad nei Kazachstanas, nei Kinija neketina keisti savo geležinkelių tinklų sistemos. Kazachstanas neketina pertvarkyti savo plačiųjų geležinkelio vėžių sistemos (sovietinio palikimo) į standartinių vėžių sistemą ir nė viena šalis nenori diegti sudvejintų vėžių sistemos. Taigi, numatoma, kad artimiausioje ateityje Korgaso uostas išliks svarbi jungtis pervežant krovinius ir keleivius tarp skirtingų geležinkelio vėžių sistemų.[6]

Metro ir tramvajų sistemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metro stotis Almatoje.

Almata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tramvajus Almatoje
Pagrindinis straipsnis – Almatos metropolitenas.

Buvusioje sostinėje ir didžiausiame šalies mieste Almatoje yra nedidelė (8,56 km) metro sistema. Ateityje planuojamos antroji ir trečioji metro linijos. Antroji linija susikirstų su pirmąja linija Alatau ir Žibek Žoly stotyse.[7]

2011 m. gegužę buvo pradėtas statyti pirmosios Almatos metro linijos antrasis etapas. Generalinis rangovas – „Almatymetrokurylys“. Iš pradžių buvo planuota liniją iki 2017 m. išplėsti penkiomis naujomis stotimis, kurios sujungtų Almatos miesto centrą su Kalkamano priemiesčiu. Planuotas ilgis buvo 8,62 km. Vis dėlto, 2015 m. balandžio 18 d., buvo atidarytas 2,9 km maršrutas su dviem papildomomis stotimis.[8] Trečiasis etapas buvo baigtas 2022 m. gegužės 30 d. su papildomais 3,1 km ir dar dviem stotimis.[9]

Nuo 1937 iki 2015 m. mieste veikė 10 linijų tramvajų sistema. Iki šių dienų yra išlikusios tik dvi linijos.[10]

Astana[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu sostinėje Astanoje yra statoma lengvųjų geležinkelių sistema.

Lengvųjų geležinkelių linijos planai buvo kuriami jau ilgą laiką. Tačiau 2013 m. projekto buvo atsisakyta.[11] Vis dėlto, 2015 m. gegužės 7 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto įgyvendinimo.[12]

Oskemenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oskemeno tramvajų sistema veikė iki 2018 m.[13] Tramvajus, atidarytas 1959–1978 m., buvo populiari transporto rūšis Oskemene. Savo piko metu jis turėjo šešis maršrutus, bet galiausiai veikė keturi maršrutai. Oskemene buvo 50 veikiančių tramvajų parkas.[14]

Pavlodaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tramvajai Pavlodare

Pavlodare yra 86 km tramvajų tinklas, pradėtas naudoti 1965 m. 2012 m. duomenimis, tinkle yra 20 reguliarių ir trys specialūs maršrutai. Tinklas sudaro 60 % vietinio viešojo transporto.

Temirtau[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tramvajai Temirtau

Temirtau yra dvi tramvajaus linijos.[15]

Greitkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Al-Farabi gatvė, Almata, Esentai bokštas

Kazachstano kelių tinklas tęsiasi daugiau nei 96 000 km. Jis žymus tuo, kad jame yra rytinis Europos greitkelio E40 galas, kuris yra labiausiai į rytus nutolusi tarptautinio Europos kelių tinklo dalis.

  • Iš viso: 96 167 km (2021 m.)
  • Išasfaltuotas: 83 813 km (2021 m.)
  • Neasfaltuotas: 12 354 km (2021 m.)[1]

2017 m. duomenimis, šalyje buvo registruotas 3 845 301 automobilis ir iš viso 4 425 770 autotransporto vienetų.[16][17]

Per Kazachstaną eina keturi tarptautiniai keliai, kurių bendras ilgis yra 23 000 km. Šie greitkeliai yra:

2009 m. šalyje pradėta tiesti magistralė „Vakarų Europa – Vakarų Kinija“, kuri buvo baigta 2018 m.[18] Bendras kelio ilgis yra 8445 km, iš kurių 2787 km eina per Kazachstaną (Aktobės, Kyzylordos, Turkestano, Žambylo ir Almatos sritis). Asfalto ir betono dangos storis yra 80 cm, o numatoma greitkelio eksploatavimo trukmė – 25 metai be kapitalinio remonto. Didžiausias leistinas greitis – 120 km/h. Projektas apėmė daugybę tiltų per upes, kelių priežiūros objektus, autobusų stotelių zonas, galvijų takus ir elektroninį ženklinimą. Kartu su šios magistralės tiesimu jo trasoje esančiose teritorijose buvo remontuojami ir tiesiami keliai.[19][20]

Vamzdynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, vamzdynus Kazachstane sudaro:[1]

  • Kondensatų: 658 km
  • Dujų: 15 429 km
  • Naftos: 8 020 km
  • Rafinuotų produktų: 1 095 km
  • Vandens: 1 975 km

Vandens keliai ir vandens transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, Kazachstane iš viso yra 43 983 km vandens kelių, iš kurių 80 % yra Irtyšiaus upėje, o likę – Syrdarjos upėje.[1]

Uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaspijos jūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie upių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prekybiniai laivai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. duomenimis, prekybinis šalies laivynas iš viso turi 119 laivų, kuriuos sudaro trys krovininiai laivai, septyni naftos tanklaiviai ir 109 kiti laivai.[1]

Oro uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. duomenimis, iš viso Kazachstane yra 96 oro uostai.[1] Dėl didelio šalies ploto ir didelių atstumų, kelionės lėktuvu yra labai svarbi vietinių kelionių sudedamoji dalis.

Oro uostai su asfaltuotais kilimo ir tūpimo takais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš viso: 63[1]
  • 10 000 pėdų (3048 m) ir ilgesni: 10
  • 8 000–9 999 pėdų (2438–3047 m): 25
  • 5 000–7 999 pėdų (1524–2437 m): 15
  • 3 000–4 999 pėdų (914–1523 m): 5
  • iki 3 000 pėdų (914 m): 8

Oro uostai su neasfaltuotais kilimo ir tūpimo takais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš viso: 33
  • 10 000 pėdų (3048 m) ir ilgesni: 5
  • 8 000–9 999 pėdų (2438–3047 m): 7
  • 5 000–7 999 pėdų (1524–2437 m): 3
  • 3 000–4 999 pėdų (914–1523 m): 5
  • iki 3 000 pėdų (914 m): 13

„Atviro dangaus“ režimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

11 Kazachstano oro uostų yra „atviro dangaus“ režimo dalis, leidžianti Kazachstano oro uostuose vykdyti daugiau užsienio vežėjų skrydžių. Šie oro uostai yra: Astanos, Almatos, Šymkento, Aktau, Karagando, Oskemeno, Pavlodaro, Kokšetau, Tarazo, Petropavlo ir Semejaus.[21]

Sraigtasparnių aikštelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso: 3 (2021 m.)[1]

Avialinijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Air Astana“ „Airbus 320“ lėktuvas Aktau oro uoste.

2009 m. Europos Komisija įtraukė visus Kazachstano vežėjus, išskyrus „Air Astana“, į juodąjį sąrašą. Nuo tada Kazachstanas ėmėsi priemonių modernizuoti ir atnaujinti savo skrydžių saugumą. 2016 m. Europos aviacijos saugumo agentūra išbraukė iš savo juodojo sąrašo visas Kazachstano oro linijas, nurodydama, kad buvo surinkta „pakankamai įrodymų, kad Kazachstano oro linijos ir jos Civilinės aviacijos komitetas laikosi tarptautinių standartų“.[22]

2021 m. gruodį buvo paskelbta, kad Kazachstano aviacijos saugumas išaugo iki 84 %, o tai yra 15 % daugiau nei pasaulio vidurkis. Šie statistiniai duomenys buvo pateikti po TCAO koordinuotos patvirtinimo misijos atlikto audito.[23]

  • Air Astana – „Air Astana“ (kaz. Эйр Астана) yra pagrindinė Kazachstano oro linijų bendrovė, įsikūrusi Almatoje, Kazachstane.[24] Bendrovė organizuoja reguliarius vidaus ir tarptautinius skrydžius 56 maršrutais iš pagrindinio oro uosto – Almatos tarptautinio oro uosto, ir iš dviejų antrinių oro uostų – Astanos tarptautinio oro uosto ir Atyrau oro uosto. „Air Astana“ yra bendroji Kazachstano valstybinio investicinio fondo „Samruk-Kazyna“ (51 proc.) ir „BAE Systems“ (49 proc.) įmonė. Bendrovė buvo įregistruota 2001 m. spalį, o komercinius skrydžius pradėjo 2002 m. gegužės 15 d. 2012 m. Farnboro aviacijos šou vykusiuose Pasaulio oro linijų apdovanojimuose, „Air Astana“ buvo paskelbta geriausia oro linijų bendrove centrinėje Azijoje ir Indijoje.[25]
  • FlyArystan – „Air Astana“ žemų kainų dukterinė įmonė
  • SCAT Airlines
  • Sunday Airlines – „SCAT Airlines“ užsakomųjų skrydžių dukterinė įmonė
  • Qazaq Air
  • Caspiy
  • Kaz TransAir
  • Sigma Airlines
  • Sunkar Air

Naujasis šilko kelias[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazachstanas aktyviai dalyvauja „Naujojo šilko kelio“ iniciatyvoje. „Naujasis šilko kelias“ yra infrastruktūros projektas, kuris, kaip tikimasi, gerokai paspartins ir sumažins prekių pristatymo iš Kinijos į Europą per Vidurinę Aziją kainą.[26]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 „The World Factbook — Central Intelligence Agency“. www.cia.gov. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  2. „Loco manufacturer obtains first IRIS certification in Kazakhstan“. Railway Gazette. Suarchyvuotas originalas 2018-05-13. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  3. „Alstom inaugurated first locomotive repairing centre in Kazakhstan“. www.raillynews.com. Suarchyvuotas originalas 2017-07-24.
  4. „Transit of goods through Kazakhstan grew 23 percent in 2019“. The Astana Times. 2020-01-23.
  5. „KAZAKHSTAN - Temir Zholy“. Suarchyvuotas originalas 2008-11-20. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  6. Wu, Shang-Su (2018-02-13). „China’s one-track mind in Kazakhstan“. Asia & The Pacific Policy Society (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  7. „urbanrail.net“. Suarchyvuotas originalas 2015-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  8. „Two New Subway Stations Open in Almaty“. The Astana Times. 2015-05-24.
  9. „Almaty metro extension opens“. Railway Gazette. 2022-05-31.
  10. „Subways and Trams In Kazakstan: Almaty's Metro“. www.subways.net. Suarchyvuotas originalas 2016-03-07. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  11. „No Light Rail Transport for Astana“. Tengrinews.kz. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  12. UK, DVV Media. „Astana light rail framework agreement signed“. Suarchyvuotas originalas 2017-07-02. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  13. „В Усть-Каменогорске полностью остановили движение трамваев“ [Ust Kamenogorske tramvajų sistema buvo visiškai sustabdyta] (rusų). Informburo. 2018-03-12. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  14. „Усть-Каменогорский трамвай :: Введение“. oskemen-tramway.narod.ru. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  15. „temirtau.kz - главный сайт Темиртау“. Suarchyvuotas originalas 2014-01-08. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
  16. «Казинформ»(Kazinform [1])
  17. „Усть-Каменогорск Всё больше“. www.yk.kz. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  18. Yutong, Wang (2019-04-16). „Riding the Western Europe-Western China Highway: a connection between Europe and Asia“. CGTN (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  19. „ЗАПАДНАЯ ЕВРОППА И ЗАПАДНЫЙ КИТАЙ ВСТРЕЧАЮТСЯ НА ЗЕМЛЕ СЫРА - 1 Января 2011 - ОФИЦИАЛЬНЫЙ САЙТ ГАЗЕТЫ "КЫЗЫЛОРДИНСКИЕ ВЕСТИ"“. kv.ucoz.kz. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  20. „Новости Казахстана - свежие, актуальные, последние новости об о всем“. kazpravda.kz. Suarchyvuotas originalas 2012-07-09. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  21. „Kazakhstan adopts open skies regime at 11 airports starting Nov. 1“. The Astana Times.
  22. „Sustained safety effort pulled Kazakhstan off EU blacklist“. FlightGlobal.
  23. „Kazakhstan's Aviation Safety Record Reaches 84 Percent, According to Latest ICAO Audit“. The Astana Times (anglų). 2021-12-08. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  24. „Head Office“. Air Astana. Suarchyvuotas originalas 2012-07-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-08. „Registered office 4A, Zakarpatskaya Street, Almaty, 050039, Kazakhstan“
  25. „Air Astana named Best Airline in Central Asia & India“. The Gazette of Central Asia. Satrapia. 2012-07-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
  26. „Kazakhstan turns geography to advantage as China builds a "New Silk Road"“. The Economist.