Švedijos transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šis straipsnis skirtas Švedijos transportui aprašyti.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionaliniai geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visų geležinkelių ilgis: 11 663 km
Elektrifikuoti: 7 531 km

Metro, tramvajai, lengvasis geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, turintys metro:

Miestai, turintys lengvąjį geležinkelį/tramvajų:

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Norvegija Norvegija – taip
  • Suomija Suomija – taip (skirtingos vėžės) (negalimas keleivių transportas)
  • Danija Danija – taip

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedija turi 572 900 km kelių (2009 m.)

Automagistralės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalis turi automagistralių, kurios iš Danijos, per Švediją pasiekia Stokholmą, Geteborgą, Upsalą. Šalies automagistralių sistema plečiasi toliau, pasiekdama vis naujus miestus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijoje, kaip ir visose aplinkinėse kaimyninėse šalyse, vairuojama dešinėje kelio pusėje.

Kaire puse buvo vairuojama iki 1967 m. Šalyje jau iki 1967 m. transportas buvo pritaikytas vairuoti dešine puse (vairas buvo kairėje), ir pereiti į vairavimą dešine puse jau buvo bandyta per 1955 m. referendumą.

1963 m. Riksdagas vis dėlto priėmė teisės aktus, perėjimui į dešiniąją pusę, o 1967 m. rugsėjo 3 d. perėjimas įvyko. Šita diena buvo pavadinta Dagen H (Diena H), kur H reiškia Högertrafik arba dešinės pusės eismas.

Oro uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedija turi 249 oro uostus (2009), iš kurių 152 yra asfaltuoti.