Latvijos transportas

Magistralinis kelias A10

Latvija – svarbi tranzitinė valstybė. Transporto srautai juda per šalį daugiausia tarp Rusijos ir ES. Nors šalies transporto sistemos būklė ilgą laiką buvo prastos kokybės, panaudojant ES fondų lėšas, kokybė spračiai gerinama.

Geležinkeliai

bendras ilgis: 2412 km
platieji: 2379 km (271 km elektrifikuoti) (1992)
siaurieji: 33 km (2001)

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis

• Rusija – taip
• Lietuva – taip
• Estija – taip
• Baltarusija – taip

Keliai

bendras ilgis: 59 178 km
asfaltuoti: 22 843 km
neasfaltuoti: 36 335 km (1998)

Didžioji dalis kelių iki pradedant naudoti ES fondų lėšas buvo labai susidėvėję, prastos kokybės, keliai net Rygos apylinkėse buvo prastos būklės. Dabar naudojant ES lėšas, svarbiausi ir labiausiai susidėvėję keliai rekonstruojami. Svarbiausias dėmesys – magistraliniai šalies keliai, nes jais pravažiuoja tranzitinis transportas, važiuojantys iš ES gilumos į Rusiją, Estiją, Suomiją.

Latvijoje yra 3 kategorijų kelių tipai: magistraliniai (A-kategorijos), pirmos (regioniai; krašto) ir antros klasės (vietinės reikšmės) keliai.

Oro uostai

Oro uostai: 25 (2001)

Grįsti oro uostai:
iš viso: 13
2438 iki 3047 m: 7
1524 iki 2437 m: 1
914 iki 1523 m: 1
mažiau nei 914 m: 4 (2002)

Negrįsti oro uostai:
iš viso: 12
2438 iki 3047 m: 1
1523 iki 2438 m: 2
914 iki 1523 m: 2
mažiau nei 914 m: 7 (2002)

Kita

Vandens keliai: 300 km

Vamzdynai: naftos žaliavos 750 km; nafttiekių 780 km; dujotiekių 560 km (1992)

Uostai: Liepoja, Ryga, Ventspilis

Prekybos laivynas:
bendras: 6 laivai (1000 GRT ir didesnio tonažo) bendras tonažas 30119 GRT/30572 DWT
pastaba: tarp jų trys Graikijos laivai registruoti plaukioti su Latvijos vėliava (2002)
pagal tipą: sausakrūviai 1, naftos tankeriai 1, refrežeratoriai 4.

Nuorodos

• Latvijos Trasnsporto ministerija
• Latvijos geležinkelių istorija
• Tranzitas per Latviją
• Geležinkelių muziejus Archyvuota kopija 2009-05-12 iš Wayback Machine projekto.