Draugystė (naftotiekis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Draugystė
Oil pipelines in Europe.png
Vieta
ŠalysRusijos vėliava Rusija, Baltarusijos vėliava Baltarusija, Lietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Lenkijos vėliava Lenkija, Ukrainos vėliava Ukraina, Vokietijos vėliava Vokietija, Vengrijos vėliava Vengrija, Čekijos vėliava Čekija, Slovakijos vėliava Slovakija
Pagrindinė informacija
TipasNafta
Pradėtas1960 m.
Atidarymas1962 m.
Techninė informacija
Ilgis5200 km
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Pietų Draugystė
Lietuvos naftotiekiai (Lithuanian Oil Pipelines).svg
Vieta
ŠalysRusijos vėliava Rusija, Baltarusijos vėliava Baltarusija, Lietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija
TrasaPolockas - Biržai - Ventspilis/Mažeikiai
Pagrindinė informacija
TipasNafta
Atidarymas1970 m.
Techninė informacija
Ilgis225,514 km (Lietuvoje)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Draugystė (rus. Дружба; Družba) – tarptautinė magistralinių naftotiekių sistema, kuria Rusijos nafta tiekiama Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Vokietijai. Iki 2003 m. ja buvo tiekiama nafta eksportui į Latvijos Ventspilio uostą ir iki 2006 m. − Lietuvos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, bei Būtingės naftos terminalui.[1]

Draugystės naftotiekis yra vienas ilgiausių pasaulyje, daugiau kaip 5200 km ilgio, pagrindinės dalies vamzdžių skersmuo 1020 ir 1220 mm, atšakų – 530, 630, 720, 820 mm). Eina nuo Almetjevsko (Totorija) per Samarą, Brianską iki Mozyriaus (Baltarusija), nuo čia išsišakoja į 2 šakas: šiaurinę – per Baltarusiją, Lenkiją (per Plocką, atšaka į Gdanską), Vokietiją (iki Rostoko) ir pietinę – per Ukrainą, Čekiją, Slovakiją, Vengriją iki Budapešto. Mažesnės atšakos nutiestos į Ventspilį, Mažeikius ir Būtingę, taip pat į Odesą, Novorosijską ir kitur.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. Ekonominės savitarpio pagalbos taryba nusprendė tiesti magistralinį naftotiekį iš TSRS į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką. Kiekviena šalis statyboms turėjo tiekti reikiamas medžiagas, įrangą ir techniką. Naftotiekio pagrindinė dalis nutiesta 19601964 m. 1962 m. nafta pradėta tiekti į Čekoslovakiją, 1969 m. rugsėjo mėn. į Vengriją, 1969 m. lapkričio mėn. į Lenkiją, 1969 m. gruodžio mėn. – į Vokietijos DR. 19721974 m. nutiesta A antroji eilė (greta pirmojo vamzdyno).[2]

Iki 1992 m. „Draugystės“ valdymo centras buvo Lvove, vėliau perkeltas į Brianską. Suirus TSRS nepriklausomybę paskelbusios valstybės perėmė savo nuosavybėn per jų teritoriją einančius vamzdynus.[2]

2002 m. Rusija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Vengrija ir Kroatija pradėjo „Draugystės“ ir naftotiekio „Adrija“ sujungimo projektą. Iš Kroatijos uosto Omišalio Rusijos ir kitų NVS šalių nafta 2003 m. pab. pradėta tiekti į Vakarų Europą.[2]

2019 m. balandį paskelbta, kad naftotiekiu „Draugystė“ tiekiama rusiška nafta yra užteršta organiniais chloridais. Baltarusija balandžio mėnesį laikinai sustabdė degalų ir naftos produktų eksportą į Baltijos šalis, Ukrainą ir Lenkiją dėl esą į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas tiekiamos nekokybiškos naftos iš Rusijos.[3] Anot Rusijos atstovų, kokybiška „Draugystės“ nafta buvo vagiama ir keičiama į užterštą chloru. 2019-ųjų kovą ir balandį, kad būtų nuslėpta vagystė, keli įtariamieji į naftotiekį supylė naftą su chloro junginiais, kuri neatitinka kokybės reikalavimų. Po to užteršta nafta pateko į naftos saugyklas, o tada – į magistralinio vamzdyno sistemą.[4]

Europos Sąjunga po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą iš dalies taikys išimtį draugystės naftos vamzdynui, planuojant įvesti embargą rusiškai naftai.[5] Įvairiais skaičiavimais, nuo kitų metų Lenkijai ir Vokietijai įvykdžius įsipareigojimus ir atsijungus nuo šiaurinės „Družbos“ naftotiekio atšakos, ES lyderių sutartas naftos importo draudimas sustabdys iki 90 % rusiškos naftos tiekimo į Bendriją.[6]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19661968 m. per Lietuvą nutiesta „Draugystės“ atšaka Polockas-Biržai-Ventspilis, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 87,384 km, vamzdžių skersmuo 720 mm. 1970 m. pradėjo veikti naftos perpumpavimo stotis Stačkūnuose netoli Biržų. 1979 m. baigta atšaka Polockas-Biržai-Mažeikiai, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 225,514 km, vėliau pratęsta dar 91,5 km iki Būtingės.[2] 2006 m. naftotiekio atkarpa Lietuvoje uždaryta.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]