Ispanijos transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Euromed traukinys, važiuojantis maršrutu Alikantė–Barselona.

Ispanijos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Ispanijoje. Pasižymi plačiu kelių ir geležinkelių tinklu (įskaitant antrąjį ilgiausią greitųjų traukinių tinklą pasaulyje), metropolitenu, oro maršrutais ir uostais. Dėl savo geografinės padėties šalis yra svarbi jungtis tarp Europos, Afrikos ir Amerikos. Pagrindinis susisiekimo mazgas yra sostinė Madridas, esantis šalies centre, iš kurio patogu susisiekti su autonominių regionų sostinėmis.

Ispanijos transportas pasižymi tolimojo susisiekimo traukinių ir miesto metro sistemų integracija, nors istoriškai dėl plačios geležinkelių vėžės, šalis ribotai integravosi su kaimynėmis. Ispanija šiuo metu stengiasi pagerinti susisiekimą su Prancūzijos ir Portugalijos geležinkelių sistemomis, įskaitant greitųjų traukinių linijos tarp Madrido ir Lisabonos finansavimą.[1]

Ispanijoje gerai išvystyta greitkelių sistema. Šalyje yra ir mokamų, ir nemokamų greitkelių.

Šalyje yra tiek tarptautinių, tiek regioninių oro uostų, iš kurių didžiausias yra Madrido Adolfo Suareso tarptautinis oro uostas.

Geležinkelių transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijos geležinkelių tinklas
Madrido PCC tramvajus, kurį 1969 m. nutiesė MMC (Material Móvil y Construcciones).

1848 m. šalyje buvo atidaryta pirmoji geležinkelio linija. 2017 m. bendras geležinkelių ilgis šalyje buvo 15 111 km, iš kurių 9 699 km buvo elektrifikuoti.[2] Šiuo metu Ispanijoje yra eksploatuojamos keturios skirtingos geležinkelių vėžės:

Daugumą geležinkelių valdo Ispanijos valstybinė įmonė „Renfe“. Siaurųjų vėžių geležinkelių linijas valdo „Renfe“ padalinys „Feve“ bei kiti vietiniai atskirų autonominių regionų vežėjai. Šalyje yra siūloma nutiesti naujas arba pertvarkyti senas standartinių vėžių geležinkelio linijas, įskaitant kai kurias plačiųjų vėžių geležinkelio linijas, ypač ten, kur šios linijos jungiasi su gretimųjų šalių geležinkeliais.

1992 m. buvo baigta tiesti pirmoji greitųjų traukinių linija („AVE“), jungianti Madridą ir Seviliją. 2003 m. buvo atidaryta nauja greitojo susisiekimo linija tarp Madrido ir Leridos, o 2008 m. ši linija buvo pratęsta iki Barselonos. Tais pačiais metais buvo atidarytos linijos iš Madrido į Valjadolidą ir iš Kordobos į Malagą. 2010 m. buvo atidaryta „AVE“ linija Madridas-Kuenka-Valensija.[3][4]

Miestai su metro/lengvųjų geležinkelių sistemomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Madrido metro
Metro (raudona) ir tramvajų (žalia) sistemos Ispanijoje.

Geležinkelio jungtys su kaimyninėmis šalimis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Andora Andora – ne – Andora neturi geležinkelių
  • Prancūzija Prancūzija – taip – nauja greitųjų traukinių linija
  • Portugalija Portugalija – taip – ta pati vėžė
  • Marokas Marokas – ne – siūlomas povandeninis tunelis
  • Gibraltaras Gibraltaras – ne – Gibraltaras neturi geležinkelių

Tunelis per Gibraltaro sąsiaurį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinis tramvajus.

2003 m. gruodžio mėn. Marokas ir Ispanija susitarė nutiesti povandeninį geležinkelio tunelį per Gibraltaro sąsiaurį, kad būtų sujungtos šių šalių geležinkelių sistemos.[5]

Greitasis traukinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alta Velocidad Española“ (sutrumpintai, „AVE“) – Ispanijos greitųjų traukinių tinklas, kurį valdo Ispanijos valstybinė geležinkelių įmonė „Renfe“. Šie greitieji traukiniai važiuoja iki 310 kilometrų per valandą greičiu. Pavadinimas „Alta Velocidad Española“ pažodžiui išverstas iš ispanų kalbos reiškia „Ispanijos greitis“, tačiau net ir inicialai „ave“, reiškiantys „paukštis“ sukuria tam tikrą žodžių žaismą. 2011 m. gruodžio mėn. duomenimis 3 726 kilometrų Ispanijos „AVE“ geležinkelių sistema yra ilgiausias greitųjų traukinių tinklas Europoje bei antras pasaulyje po Kinijos.[6][7] „AVE“ traukiniai važiuoja specialiuoju greitųjų traukinių bėgių tinklu, kuris priklauso Ispanijos valstybinei geležinkelių infrastruktūros valdytojai „Adif“. Pirmoji linija, kuri sujungė Madridą, Kordobą ir Seviliją, buvo atidaryta 1992 m. Skirtingai nuo likusioje Ispanijoje naudojamos Iberiškosios vėžės, „AVE“ naudoja standartinę vėžę, leidžiančią tiesioginį susisiekimą už Ispanijos ribų. Nors „AVE“ traukinius eksploatuoja Ispanijos valstybinė geležinkelių bendrovė „Renfe“, pagal Europos Sąjungos teisės aktus privačioms įmonėms gali būti leista ateityje eksploatuoti kitų prekių ženklų traukinius.

„AVE“ jungia šiuos miestus:

  • Madridas – Valensija
  • Barselona – Madridas
  • Sevilija – Madridas
  • Siudad Realis – Madridas
  • Taragona – Madridas
  • Valjadolidas – Madridas
  • Madridas – Toledas
  • Madridas – Kordoba
  • Madridas – Elčė

Kelių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A-67. Autovía de la Meseta (liet. Mesetos greitkelis) Kantabrijoje.
Dabartinis transporto priemonės valstybinio numerio ženklo dizainas.
  • Iš viso: 805 476 km (2019 m.)[8]
  • Greitkeliai: 17 377 km (2019 m.)[8]

Greitkeliai Ispanijoje yra skirstomi į „autopista“ ir „autovía“. „Autopista“ yra automagistralės. 2019 m. duomenimis, Ispanijoje yra 12 255 km kelių, kurie yra Europos TEN-T tinklo dalis. Iš šių 12 255 km, 10 932 km yra greitkeliai. Tiltai sudaro 220 km (2,1 %) šio tinklo, o tuneliai – dar 86 km (0,8 %).[9]

Vandens keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijoje yra 1045 km vandens kelių, tačiau jie turi nedidelę ekonominę reikšmę.

Vamzdynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dujų: 7 962 km
  • Naftos: 622 km
  • Rafinuotų produktų: 3 447 km (2006 m.)

Uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kruiziniai laivai Palmos uoste.

Svarbiausi Ispanijos uostai yra Alchesirasas, Barselona, Bilbao, Las Palmas ir Valensija. Kiti pagrindiniai uostai: Alikantė, Almerija, Avilesas, Chichonas, Ferolis, Huelva, Kadisas, Kartachena, Kasteljon de la Plana, La Korunja, Los Kristianosas, Malaga, Maljorkos Palma, Melilja, Motrilis, Pasaja, Saguntas, Santanderas, Seuta, Sevilija, Taragona, Tenerifės Santa Krusas ir Vigas.

Prekybiniai laivai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alchesiraso uostas
Barselonos uostas
  • Iš viso: 169 laivai (1000 bendrojo tonažo ar daugiau)
  • Laivai pagal tipą (2006 m. duomenimis):
  • Birių krovinių: 9
  • Krovininiai: 13
  • Cheminiai tanklaiviai: 14
  • Konteinerių: 27
  • Suskystintų dujų: 9
  • Keleivinis: 1
  • Keleiviniai/kroviniai: 49
  • Naftos tanklaiviai: 15
  • Krovininiai laivai-šaldytuvai: 5
  • Ro-ro: 20
  • Specializuoti tanklaiviai: 2
  • Transporto priemonių: 5

Oro transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidiniai skrydžiai smarkiai konkuruoja su „AVE“. Pavyzdžiui, prieš atidarant greitųjų traukinių liniją, maršrutas Madridas–Barselona buvo judriausias Europos oro maršrutas. Vis dėlto, oro transportas yra pagrindinė transporto rūšis, jungianti Balearų ir Kanarų salas su žemynine Ispanija.

Oro uostai su asfaltuotais kilimo ir tūpimo takais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš viso: 96 (2006 m. duomenimis)
  • 10 000 pėdų (3048 m) ir ilgesni: 16
  • 8 000–9 999 pėdų (2438-3047 m): 10
  • 5 000–7 999 pėdų (1524–2437 m): 20
  • 3 000–4 999 pėdų (914–1523 m): 24
  • iki 3 000 pėdų (914 m): 26

Pagrindiniai oro uostai yra Madrido, Barselonos, Maljorkos Palmos, Malagos, Gran Kanarijos, Alikantės ir Tenerifės pietinis.

Ispanijos oro linijų bendrovės „Iberia“ lėktuvas „Airbus A321“.

Oro uostai su neasfaltuotais kilimo ir tūpimo takais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš viso: 61 (2006 m. duomenimis)
  • 5 000–7 999 pėdų (1524–2437 m): 2
  • 3 000–4 999 pėdų (914–1523 m): 15
  • iki 3 000 pėdų (914 m): 44

Ispanijoje įsikūrusios oro linijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sraigtasparnių aikštelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. duomenimis, Ispanijoje yra 458 sraigtasparnių aikštelės.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „ESI funds to improve Madrid – Lisboa connection“. Railway Gazette International (anglų). 2016-04-13. Nuoroda tikrinta 2022-10-03. 
  2. „The World Factbook - Europe - Spain“. www.cia.gov. 2021-04-21. Nuoroda tikrinta 2022-10-02 27. 
  3. Rosenthal, Elisabeth (2010-03-15). „High-Speed Rail Gains Traction in Spain“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-10-03. 
  4. „The advent of high-speed trains in Spain“. Adif Alta Velocidad. Suarchyvuotas originalas 2017-12-25. Nuoroda tikrinta 2022-10-03. 
  5. „Europe-Africa rail tunnel agreed“. BBC. 2003-12-14. 
  6. „Red de Alta Velocidad“. ADIF. Suarchyvuotas originalas 2021-12-20. 
  7. Ma, Yujia (马玉佳). „New high-speed trains on drawing board- China.org.cn“. www.china.org.cn. Nuoroda tikrinta 2022-10-04. 
  8. 8,0 8,1 „Catálogo y evolución de la red de carreteras | Ministerio de Transportes, Movilidad y Agenda Urbana“ [Catalogue and evolution of the road network]. www.mitma.gob.es (ispanų). Nuoroda tikrinta 2022-10-05. 
  9. „CEDR TR 2020/01: Trans-European Road Network, TEN-T (Roads): 2019 Performance Report“. www.CEDR.eu (anglų). Conference of European Directors of Roads. 2020. Nuoroda tikrinta 2022-10-05. 
  10. AviacionDigit@l (2010-11-30). „El 80% de los helipuertos en España incumplen la Normativa“. Aviación Digital (ispanų). Nuoroda tikrinta 2022-10-05.