Bolgarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šis straipsnis – apie senovinę tautą, dabartinių bulgarų protėvius. Apie dabartinius bulgarus žiūrėkite straipsnį bulgarai

Olhontor-blkar
Didžioji Bulgarija
buvusi gentinė konfederacija
Blank.png
632 – 665 Blank.png
Location of
Chanatas (rudas) VII a. vid.
Sostinė Panagorija
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atskyla nuo Vakarų tiurkų 632 m., 632
 - Nukariauja chazarai 665 m.

Bolgarai (dar bulgarai, protobulgarai, bulgarų kalba: Прабългари) – pusiau klajoklė senovės tauta, VII a. sukūrusi didelę klajoklių valstybę – Didžiąją Bulgariją. Jų palikuonys vėliau migravo keliomis kryptimis ir davė pradžią dabartiniams bulgarams, taip pat Volgos bulgarams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bolgarai tikriausiai buvo iš Centrinės Azijos kilusi tiurkų tauta, nuo II a. keliavusi po šiaurės Kaukazo stepes ir apsistojusi Volgos pakrantėse.

Senoji Didžioji Bulgarija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

632 m. Dulo klano bulgarai, susivieniję su giminingais utrigūrais ir kurtrigūrais, taip pat greičiausiai negiminingais onogūrais, vadovaujami chano Kubrato įkūrė nepriklausomą valstybę. Jų šaltiniuose ji žinoma kaip Olhontor-blkar (Onogūrija), o Bizantijoje ji buvo vadinama Senąja Didžiąja Bulgarija. Ši valstybė driekėsi nuo Dono žemupio iki Kubanės ir nuo Azovo jūros iki Kumos bei Rytų Manyčiaus tarpupio.

Sostinė buvo Panagorija prie Azovo jūros.

Vėlesnės migracijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji Bulgarija ir tolesnės migracijos

Po chano Kubrato mirties spaudžiama chazarų, apie 665 m. bolgarų imperija suiro. Nuo tada atskiri Kubrato sūnūs vedė atskiras bolgarų šakas ir įkūrė naujas valstybes (ordas).

  • Vyriausiojo sūnaus Batbajano orda liko Ponto stepėje, tačiau ji labai greitai buvo užkariauta chazarų. Vietos bolgarai greitai asimiliavosi.
  • Antrojo sūnaus Kotrago orda migravo į šiaurę, kur susikūrė Pavolgio Bulgariją. Čia bolgarai davė pradžią čiuvašams ir iš dalies totoriams.
  • Jauniausiojo sūnaus Asparuho orda okupavo šiandienos pietų Besarabiją. Po sėkmingo karo su Bizantija 680 m., Asparuho orda užėmė rytinę Mezijos ir Dobrudžos dalį ir juos pripažino kaip nepriklausomą šalį vėlesne sutartimi, pasirašyta su Bizantija 681 m. Šie metai laikomi dabartinės Bulgarijos įkūrimo metais, o Asparuhas vadinamas pirmuoju Bulgarijos vadovu. Jo orda davė pradžią Pirmajai Bulgarijos imperijai.
  • Kita bulgarų grupė, vesta Asparuho brolio Kubero, apsistojo Panonijoje. Jie sutriuškino avarus ir migravo į pietus, į Makedoniją. Išlikę nedaug informacijos apie Kuberą ir jo žmones po apsigyvenimo vakarų Balkanuose, bet akivaizdu, kad Asparuho sūnus Tervelis VIII a. pr. susivienijo su savo dėdėmis iš Makedonijos. IX a. pr. rajonai, kur apgyvendinta Kubero orda, įsijungė į Pirmąją Bulgarijos Imperiją.
  • Alceko vadovaujama orda įsitvirtino toliausiai vakaruose – pietinėje Italijoje. Ten bolgarai susiliejo su vietos gyventojais.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pontas-orn.png
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Rusijos imperija
TSRS (Kalmukų ATSR)
Rusijos Federacija (Kalmukija)

Bolgarus pagal paveldėjimo teisę valdė chanai. Keleto aristokratų šeimų nariai, turintys karinius titulus, sudarė valdančiąją klasę. Bulgarai buvo monoteistai, garbinę aukščiausią dievybę Tangra.

Gallery[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]