Bolgarai
Šis straipsnis apie senovinę tautą. Apie dabartinius bulgarus skaitykite straipsnyje bulgarai.
| Olhontor-blkar Didžioji Bulgarija | ||||
| buvusi gentinė konfederacija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Panagorija | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskyla nuo Vakarų tiurkų | 632 m., 632 | |||
| - Nukariauja chazarai | 668 m. | |||
Bolgarai (dar protobulgarai, bulg. прабългари) – pusiau klajoklė senovės tauta, VII a. sukūrusi didelę klajoklių valstybę – Didžiąją Bulgariją. Jų palikuonys vėliau migravo keliomis kryptimis ir įkūrė Pavolgio Bulgariją palei Volgos upę ir Pirmąją Bulgarijos imperiją Balkanuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bolgarai tikriausiai buvo iš Centrinės Azijos kilusi tiurkų tauta, nuo II a. keliavusi po šiaurės Kaukazo stepes ir apsistojusi Volgos pakrantėse.
Senoji Didžioji Bulgarija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]632 m. Dulo klano bolgarai, susivieniję su giminingais utrigūrais ir kurtrigūrais, taip pat greičiausiai negiminingais onogūrais, vadovaujami chano Kubrato įkūrė nepriklausomą valstybę. Jų šaltiniuose ji žinoma kaip Olhontor-blkar (Onogūrija), o Bizantijoje ji buvo vadinama Senąja Didžiąja Bulgarija. Ši valstybė driekėsi nuo Dono žemupio iki Kubanės ir nuo Azovo jūros iki Kumos bei Rytų Manyčiaus tarpupio.
Sostinė buvo Panagorija prie Azovo jūros.
Vėlesnės migracijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po chano Kubrato mirties spaudžiama chazarų, apie 668 m. bolgarų imperija suiro. Nuo tada atskiri Kubrato sūnūs vedė atskiras bolgarų šakas ir įkūrė naujas valstybes (ordas).
- Vyriausiojo sūnaus Batbajano orda liko Ponto stepėje, tačiau ji labai greitai buvo užkariauta chazarų. Vietos bolgarai greitai asimiliavosi.
- Antrojo sūnaus Kotrago orda migravo į šiaurę, kur susikūrė Pavolgio Bulgariją. Čia bolgarai davė pradžią čiuvašams ir iš dalies totoriams.
- Jauniausiojo sūnaus Asparuho orda okupavo šiandienos pietų Besarabiją. Po sėkmingo karo su Bizantija 680 m., Asparuho orda užėmė rytinę Mezijos ir Dobrudžos dalį ir juos pripažino kaip nepriklausomą šalį vėlesne sutartimi, pasirašyta su Bizantija 681 m. Šie metai laikomi dabartinės Bulgarijos įkūrimo metais, o Asparuhas vadinamas pirmuoju Bulgarijos vadovu. Jo orda davė pradžią Pirmajai Bulgarijos imperijai.
- Kita bolgarų grupė, vesta Asparuho brolio Kubero, apsistojo Panonijoje. Jie sutriuškino avarus ir migravo į pietus, į Makedoniją. Išlikę nedaug informacijos apie Kuberą ir jo žmones po apsigyvenimo vakarų Balkanuose, bet akivaizdu, kad Asparuho sūnus Tervelis VIII a. pr. susivienijo su savo dėdėmis iš Makedonijos. IX a. pr. rajonai, kur apgyvendinta Kubero orda, įsijungė į Pirmąją Bulgarijos imperiją.
- Alceko vadovaujama orda įsitvirtino toliausiai vakaruose – pietinėje Italijoje. Ten bolgarai susiliejo su vietos gyventojais.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|---|
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai, Vakarų tiurkai |
| Bolgarai, Sabirai, Alanai |
| Chazarų kaganatas (Chazarai) |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda: |
| Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
| Kazokai: |
| Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
| Rusijos imperija (Novorosija) |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Ukraina, Rusijos Federacija |
| Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Bolgarus pagal paveldėjimo teisę valdė chanai. Keleto aristokratų šeimų nariai, turintys karinius titulus, sudarė valdančiąją klasę. Bolgarai buvo monoteistai, garbinę aukščiausią dievybę Tangrą.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rüdiger Schmidt. Protobulgarų tyrimo istorija (vok.)
- Bojidar Dimitrov. Bulgarijos istorija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. (angl.)