Vakarų tiurkų kaganatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vakarų tiurkų kaganatas
buvusi gentinė konfederacija

593 – 659
 

 

 

Location of
Location of
Kaganatas (violetinis) ir jo įtakos ribos
Sostinė Sujabas
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Skilimas 593 m., 593
 - Pralaimėjimas uigūrams 659 m.

Vakarų tiurkų kaganatas – klajoklių gentinė konfederacija Eurazijos stepėje, egzistavusi VI–VII a., kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino gok-tiurkų gentys (turkų kalba: Gök Türkler, kinų kalba: 突厥 Tūjué, tuometinis kiniškas tarimas – T’u küe).

Didžiausio išsiplėtimo laiku kontroliavo didžiąją dalį Kazachų ir Ponto stepių, Sogdą, Chorezmą ir Ferganą (teritorijos dab. Kazachijoje, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų tiurkų kaganato gentys

Kaganatas susiformavo dėl Tiurkų kaganate kilusio įpėdinystės karo, kurio metu atskilo vakarinės teritorijos. Šių teritorijų sostine tapo Sujabas (dab. Kirgizijoje, 60 km nuo Biškeko), ir jis valdė didžiules teritorijas Kazachų stepėje ir Ponto stepėje. Vietiniai kaganai sudarė sąjungą su Bizantija, kovodami su Sasanidais, atkūrė seniau pasislinkusias sienas Vidurinėje Azijoje. Vėliau tiurkai, susivieniję su chazarais, įsiveržė į Pietų Kaukazą, paimdami Tbilisį. Tik 630 m., po Tung Yabğu mirties, tiurkai atsitraukė iš Užkaukazės.

Kaganatas buvo daugybės skirtingų genčių konfederacija. Jame buvo išskiriamos 10 pagrindinių valdančių genčių, kurios dalijosi į rytines (kinų šaltiniuose jos vadinamos Duoliu) ir vakarines (jos vadinamos Nušibi). Po Išbara-kagano (634–639) reformų, Vakarų kaganatas tapo žinomas kaip Onoq, t. y. „Dešimt strėlių“, kurios buvo išdalintos pagrindiniams genčių vadams. Tai sukėlė valstybės skilinėjimą.

VII a. kaganatas silpo, ir jo vienybė menko. Rytines sritis ir sostinę 657 m. nusiaubė Tangų Kinija. Vakarinėse srityse atskirą konfederaciją konsolidavo bolgarai, Ponto stepėje įsitvirtino chazarai. VII a. II pusėje kaganatas nustojo egzistuoti, mat jį padalino daugybė smulkių genčių, tokių, kaip tiurgešai, ogūzai, kimakai, karlukai ir kt.

Kaganai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarduš (593/599-603, iš pradžių kaip jabgu)
  • Šekuei (611–618)
  • Tong Yabghu (618–628)
  • Išbara (628-???)
  • Yukuk Šad
  • Bagha Šad