Krymo chanatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Qırım Hanlığı
Krymo chanatas
Osmanų imperijos vasalas 1478-1774 m.
Blank.png
1441 – 1783 Flag of Russia.svg

Flag of

Vėliava

Location of
Krymo chanatas XVI a. pr.
Sostinė Bachčisarajus
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1441
 - Aneksuota Rusijos 1783 m.

Krymo chanatas (krym. Qırım Hanlığı, قريم خانلغى‎) – totorių valstybė, gyvavusi XVXVIII a. Krymo pusiasalyje bei Ponto stepės pietvakariuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso ordos laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių (Krymo totoriai), regionas tapo ulusu su sostine Senajame Kryme. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir Tochtamyšo palikuonis, Girėjų dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus, remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pakviestas tapti Krymo chanu. 14201441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į Bachčisarajų, padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.

1466 m. mirus Chadži Girėjui, kova tarp jo sūnų į savo verpetą įtraukė ir Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1467 m. chano Nur Dauleto Girėjaus valdymo metu buvo atnaujinta sąjunga su LDK. 1477 m. Krymą užkariavo Didžioji orda, chanas Achmetas (1465–1481) jame savo vasalu pasodino Azovo ulusų atstovą Džanibeką. 1478 m. į valdžią grįžo Nur Dauletas Girėjus, jį palaikė Aideras. Jie jau veikė prieš Lietuvą.

Valdant chanui Mengliui (14681515 m.), Krymo chanatas 1480 m. sudarė sąjungą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, drauge kovojo prieš Didžiąją ordą. 1475 m. Osmanų imperija nugalėjo Kryme buvusias graikų ir Genujos kolonijas, o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ukrainiečių žemės (Čerkasai, Kijevas, Luckas); Krymo totoriai pasiekdavo ir Nemuno aukštupį. Tai Rusų valstybei lengvino kovą su LDK dėl žemių. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena. Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.). Po Klecko mūšio 1506 m. rudenį buvo sudaryta karinė sąjunga su LDK. Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi prekyba vergais.

XVI a. vid. Ivanas IV Rūstusis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui. 1569 m. Ukraina pagal Liublino uniją atiteko Lenkijai. Krymo totoriai buvo sudarę karinę sąjungą su Bogdano Chmelnickio kazokais jų karuose prieš Abiejų Tautų Respubliką. Per karą su Osmanų imperija Rusija 1687 m. ir 1689 m. surengė nesėkmingus žygius į Krymą. 1771 m. Rusijos kariuomenė užėmė svarbiausius Krymo pusiasalio punktus. Pagal 1774 m. Kiučiuk-Kajnardži taikos sutartį (rus. Кючук-Кайнарджийский мирный договор'', turk. Küçük Kaynarca Antlaşması) tarp Rusijos ir Osmanų imperijų, Krymo chanatas nustojo būti Osmanų vasalu, paskelbtas Rusijos protektoratu. 1783 m. Krymas prijungtas prie Rusijos imperijos[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]