Paazovjė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ukrainos istorinis regionas:
Приазов'я
Šalis: Ukraina (pietų Donecko, Zaporožės sritys), Rusija pietvakarinė Rostovo sritis
Tautos: kipčiakai > nogajai > ukrainiečiai
Miestai: Berdianskas, Taganrogas, Mariupolis
Pryoziwja.png

Paazovjė, Prieazovjė (ukr. Приазов'я, rus. Приазовье) – istorinis-kultūrinis regionas Ponto stepės teritorijoje. Šiuo metu yra pietryčių Ukrainoje ir gretimose srityse Rusijoje.

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Paazovjė apima pietines Donecko ir Zaporožės sričių teritorijas dabartinėje Ukrainoje bei pietvakarinę Rostovo srities dalį Rusijoje. Regionas koncentruojasi šiauriniame Azovo jūros krante. Apima apytikriai pakrantės atkarpą tarp Moločna ir Dono upių žemupių.

Šiaurėje uždaro Zaporožės kalvagūbris, kuris skiria nuo Zaporožės regiono šiaurės vakaruose, ir Doneco kalvagūbris, kuris skiria nuo Donbaso šiaurės rytuose. Vyrauja stepinis klimatas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad geležies amžiuje IX–VII a. pr. m. e. regione gyveno gimiriai, minimi Mesopotamijos tautų šaltiniuose. Vėliau juos išstūmė skitai, atėję iš Kazachijos stepės. VI a. šį regioną laivais pasiekė senovės graikai. Kadangi jie vadino Azovo jūrą „Meotijos pelke“ (gr. Μαιῶτις λίμνη = Maiotis Limne), visa teritorija Paazovjės teritorija jiems buvo žinoma kaip Meotidė. Šis kraštas graikams buvo vienas šiauriausių tyrinėtų jų Oikumenos vietų. Čia jie įkūrė pačias tolimiausias savo kolonijas – Kremnus (gr. Κρημνοί) dab. Taganrogo vietoje ir Tanaidę (gr. Τάναϊς) prie Dono žiočių.

I mūsų eros amžiuje skitus Ponto stepėje pakeitė sarmatai, III a. šiuos išstūmė gotai. Vėliau čia viešpatavo hunai, kutrigurai, Didžioji Bolgarija, Chazarų kaganatas. Pastarųjų sostinė Sarkelis buvo Paazovjės regione, prie Dono upės. X a. susilpnėjus chazarams įtaką regione didino Kijevo Rusia, kuriai regionas buvo svarbus prekyboje su Bizantija. Čia kūrėsi slavų gyvenvietės, tokios, kaip Belgorodas.

Vėliau atėję pečenegai X a. regione paliko nemažai vadinamųjų akmens bobų. Pečenegus XI a. išstūmė torkai, kuriuos XI a. viduryje išstūmė polovcai. Jie valdė regioną ir visą Ponto stepę iki pat XIII a. Mongolai pasiekė Paazovę 1220 m., ir čia jų armija susidūrė su Kijevo Rusios pajėgomis 1223 m. Kalkos mūšyje. Šio pralaimėjimas Rusiai lėmė ilgalaikį mongolų-totorių jungą ir Aukso ordos įsitvirtinimą stepėje.

Aukso orda administravo Paazovję kaip dalį administracinio vieneto Krymo jurto su sostine Kryme. Vėliau Aukso ordai subirus, čia tiesiogiai valdžią paėmė Krymo chanatas.

Nėra tiksliai žinoma, kada regioną ėmė kolonizuoti kazokai iš šiaurės (Zaporožės). Visiškai patikimi duomenys yra iš XVIII a. vidurio, nors manoma, kad kolonizacija prasidėjo gerokai anksčiau. XVIII a. pabaigoje į regioną plūdo ir kita tauta – graikai, šimtus metų gyvenę Kryme ir vykdę čia prekybą. Jie dalinosi į dvi grupes – graikiškai kalbančius rumėjus bei tiurkų kalbą perėmusius urumus. Aštrėjant įtampai tarp Krymo ir Rusijos, ortodoksai graikai masiškai kėlėsi iš musulmonų valdomo Krymo į Rusijos teritorijas. 1779 m. Jekaterina II jiems skyrė nederlingas ir neįsisavintas Paazovjės žemes, kur buvo įkurtas Mariupolio miestas. Paazovjės graikai iki dabar sudaro reikšmingą tautinę mažumą regione.