Pereiti prie turinio

Jonas Chodkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Chodkevičius
Chodkevičiai
Chodkevičių herbas
Chodkevičių herbas
Gimė 1537 m.
Mirė 1579 m. rugpjūčio 4 d. (~42 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Vilniaus katedroje
Tėvas Jeronimas Chodkevičius
Motina Ona Šemetaitė
Sutuoktinis (-ė) Kristina Zborovskaitė-Chodkevičienė
Vaikai Jeronimas Chodkevičius,
Aleksandras Chodkevičius,
Jonas Karolis Chodkevičius,
Sofija Chodkevičiūtė,
Ona Chodkevičiūtė,
Aleksandra Chodkevičiūtė,
Elžbieta Chodkevičiūtė

Jonas Chodkevičius (kitaip – Jonas Jeronimaitis Chodkevičius; balt. Ян Геранімавіч Хадкевіч, ukr. Ян Ходкевич, lenk. Jan Hieronimowicz Chodkiewicz, rus. Ян Иеронимович Ходкевич, apie 1537 m. – 1579 m. rugpjūčio 4 d., pakeliui į Polocką; palaidotas Vilniuje), Jeronimo sūnus, LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, LDK delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas.

Gimė Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Šemetaitės-Chodkevičienės šeimoje. Augo tėvų dvaruose, liuteroniškoje aplinkoje. Nuo 1547 m. studijavo Karaliaučiaus, Leipcigo, Vitenbergo universitetuose. Iki 1555 m. gyveno Šv. Romos imperatoriaus Karolio V dvare, dalyvavo karo žygiuose. Grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo valstybės valdyme ir politikoje.

Iš tėvo paveldėjo nemažas valdas Baltarusijoje. Prie jų 1568 ir 1572 m. prijungė Žemaičių kunigaikštystėje buvusius Grūstės, Ginteliškės, Viešvėnų ir Kretingos valstybinius valsčius. 1579 m. Grūstės valsčiuje (netoli Ylakių) įkūrė Bareikių miestą (sunaikintas XVII a. pr., karų su švedais metu), o šalia Skuodo dvaroJohanesbergo miestą, kuriam išrūpino Magdeburgo teisę.

Rėmė reformacijos sąjūdį, Skuode pastatė liuteronų bažnyčią, artimai bendravo su protestantizmo rėmėju Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu. Apie 1570 m. atsivertė į katalikybę, 15781579 m. rėmė Vilniaus jėzuitų kolegijos steigimą, laikomas vienu iš jos kūrėjų.

Mirė karinės ekspedicijos į Polocką metu. Palaidotas Vilniaus katedroje.

1559 m. vedė Lenkijos karalystės valstybės ir karo veikėjo Martyno Zborovskio dukrą Kristiną (? – 1588 m.).

Vaikai:[1]

Valstybinė tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1559 m. paskirtas LDK stalininku ir išsiųstas į Livoniją vadovauti Lietuvos kariuomenei, turėjusiai kariauti su švedais ir maskvėnais. Jo ir ypač LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangų dėka 1561 m. Livonija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 m. – ir LDK, ir Lenkijos karalystės) provincija.

Nuo 1563 m. Platelių ir Telšių seniūnas, nuo 1568 m. – Rumšiškių, nuo 1569 m. – Kauno seniūnas. 1564 m. paskirtas Žemaičių seniūnu, 1566 m. – LDK maršalka ir Livonijos valdytoju. 1566 m. jo administruojamos Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) herbu patvirtintas grifas su kalaviju letenoje, paimtas iš Chodkevičių giminės herbo.

1568 m. Žygimantas Augustas patvirtino jam grafo titulą.

Stengėsi išlaikyti LDK sudėtyje rusėnų žemes, išsaugoti LDK suverenumą ir karinę galią, suvaidino svarbų vaidmenį sudarant Liublino uniją. Vilniaus vaivados Mikalojus Radvilos Rudojo vadovaujamai LDK delegacijai 1569 m. pradžioje nepavykus pasiekti kompromiso su lenkais ir išvykus iš Liublino, lenkų didikus palaikęs Žygimantas Augustas iki tų metų vasaros prie Lenkijos karalystės prijungė apie pusę LDK teritorijos. Susidarius labai nepalankioms sąlygoms, birželio 9 d. prasidėjusiose atnaujintose derybose J. Chodkevičiui pavyko diplomatiškai išreikalauti Lietuvai žymiai palankesnes nei siūlytos lenkų sąlygas – Liublino unija įtvirtino ne Lietuvos prijungimą prie Lenkijos, kaip buvo planuota, bet lygiateisių valstybių konfederaciją. J. Chodkevičiaus taktika buvo ne atviras prieštaravimas lenkų siūlomam projektui, bet oponentų išvarginimas smulkmenų redagavimu bei apeliavimas į valdovo bei lenkų bajorų jausmus.

Žygimantui Augustui 1572 m. mirus, tarpuvaldžiu J. Chodkevičius turėjo lemiamos įtakos LDK politikai. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu bendrame seime išrinkus Steponą Batorą, J. Chodkevičiaus vadovaujami Lietuvos ponai privertė jį atskirai prisiekti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, atsisakyti Lenkijos ponų skelbiamo unijos interpretavimo ir sutikti su Lietuvos didikų pažiūra į uniją.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana iš Riazanės
 
Fiodoras Bielskis
 
 
 
 
Chodka Jurgaitis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jaroslavas Golovčinskas
 
 
Jaunutė Bielskytė
 
Jonas (Ivanas) Chodkevičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Elžbieta Hlebavičiutė
 
Melchioras Stanislovas Šemeta
 
 
Vasilisa Golovčinska
 
Aleksandras Chodkevičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Šemetaitė
 
Jeronimas Chodkevičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jonas Chodkevičius
 
 
 
 
 
 
Politinis postas
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Lietuvos didysis maršalka

1566-1579
Po to:
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis