Imperatorius Karolis V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Karolis V
Šventosios Romos imperatorius
Karl V. (HRR).jpg
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Visas vardas: Imperatorius Karolis V
Gimė: 1500 m. vasario 24 d.
Gentas, Flandrija
Mirė: 1558 m. rugsėjo 21 d.
Justė, Ispanija
Palaidotas: Madridas, Ispanija
Tėvas: Pilypas I (Kastilija)
Motina: Joana (Kastilija)
Sutuoktinis(-ė): Izabelė (Portugalija)
Vaikai:

Pilypas II
Marija (Ispanija)
Ferdinandas
Izabelė
Joana (Ispanija)
Jonas
Jonas (Austrija) (neteisėtas)
Margarita (Farma) (neteisėta)

Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperatorius
Kiti titulai: Ispanijos karalius
(Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos, Navaro ir Valensijos karalius,
Barselonos grafas, Kastilijos ir Leono karalius),
Nyderlandų valdovas (Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogas, Namūro, Artua, Flandrijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafas, Gelderlando hercogas ir Ziutfeno grafas),
Šventosios Romos imperatorius (Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas, Romėnų karalius, Italijos karalius)
Valdė: 1530 m. vasario mėn. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas: Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis: Imperatorius Ferdinandas I
Ispanija
Ispanija
Ispanijos karalius (Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos, Navaro ir Valensijos karalius,
Barselonos grafas)
Valdė: 1516 m. kovo 14 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas: Ferdinandas II Katalikas
Įpėdinis: Pilypas II
Kiti postai
Leono karalystė
Leono karalystė
Kastilijos ir Leono karalius
Valdė: 1516 m. kovo 14 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas: Joana (Kastilija)
Įpėdinis: Pilypas II
Nyderlandai
Nyderlandai
Gelderlando hercogas ir Ziutfeno grafas
Valdė: 1543 m. rugsėjo 7 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas: Wilhelm, Duke of Jülich-Cleves-Berg
Įpėdinis: Pilypas II
Austrija
Austrija
Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas
Valdė: 1519 m. sausio 12 d. -
1521 m.
Pirmtakas: Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis: Imperatorius Ferdinandas I
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Romėnų karalius
Valdė: 1519 m. birželio 28 d. -
1530 m. vasario mėn.
Pirmtakas: Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis: Imperatorius Ferdinandas I
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandų valdovas (Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogas, Namūro, Artua, Flandrijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafas)
Valdė: 1506 m. rugsėjo 25 d. -
1555 m. spalio 25 d.
Pirmtakas: Pilypas I (Kastilija)
Įpėdinis: Pilypas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Karolis VVikiteka
Karolio V-ojo herbas
Karolio V-ojo valdos - Kastilija, Aragonas, Burgundija ir Austrija.

Karolis V-asis (1500 m. vasario 25 d. Gente – 1558 m. rugsėjo 25 d. Yuste, Ispanijoje) buvo Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I-uoju (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV-uoju, karalius (1516–1558).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karolis buvo Filipo I Gražiojo ir Joanos Kastilietės sūnus bei Ferdinando II-ojo Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės anūkas. Jis gimė Gente ir iki 1517 m. gyveno Nyderlanduose, kur mokėsi pas Adrianą iš Utrechto, būsimąjį popiežių Adrianą VI-ąjį. Mokėjo prancūzų ir flamandų kalbas, vėliau išmoko ir ispanų kalbą. 1506 m. po tėvo mirties Karolis paveldėjo Nyderlandus ir Franš-Komte. 1515 m. jis buvo paskelbtas pilnamečiu ir pradėjo valdyti Flandriją.

Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m. Karolis tapo Kastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldėjo Aragoną, Navarą, Grenadą, Neapolį, Siciliją, Sardiniją ir ispanų valdas Amerikoje. Jis buvo pimasis monarchas karūnuotas Aragono ir Kastilijos karūnomis, dėl to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi. 1519 m., po kito savo senelio Maksimiliano mirties, jis paveldėjo Habsburgų teritorijas Austrijoje ir tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.

Karolis V-asis vedė Izabelę, Portugalijos karaliaus Jono III-iojo seserį, o Jonas II-asis šiek tiek anksčiau vedė Karolio seserį Kateriną.

Užsienio politika[taisyti | redaguoti kodą]

Italijos karai[taisyti | redaguoti kodą]

Karolio V-ojo valdos buvo išskaidytos – Ispanijos, Italijos, Austrijos ir Nyderlandų valdos buvo atskirtos viena nuo kitos, o jų suvienijimui labiausiai trukdė Prancūzija. Savo valdymo metu Karolis kariavo keletą karų su Prancūzija, kurių pirmasis buvo šiaurės Italijoje 1521 m. 1527 m. jo kariuomenė nusiaubė Romą ir dėl šio įvykio sukėlė didelį popiežiaus nepasitenkinimą, bet tai sutrukdė popiežiui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Karolio teta Katerina Aragoniete.

1525 m. karo, kurį palaikė Anglija metu Karolis paėmė į nelaisvę Prancūzijos karalių Pranciškų I-ąjį ir privertė jį pasirašyti Madrido sutartį, pagal kurią pripažintos Karolio pretenzijos į Šiaurės Italiją. Paleistas iš nelaisvės Pranciškus I-asis sutarties nesilaikė.

1529 m. Kambrė sutartimi su Prancūzija ir Barselonos taika, pasirašyta su popiežiumi, buvo pripažinta, kad Karolis yra Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidžiama išlaikyti žemes užgrobtas Italijoje.

Kovos su Osmanais[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgus metus Karolis kovojo su Osmanų imperija ir jos sultonu Suleimanu Didžiuoju. Osmanų pajėgų išpuoliai palei viduržemio jūros pakrantę grėsė Habsburgų valdoms ir taikai Vakarų Europoje. 1529 m. turkų skverbimasis iš pietryčių Europos pasiekė net Vieną.

1535 m. Karolis laimėjo svarbų mūšį Tunise, bet 1536 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I-asis susivienijo su Suleimanu prieš Karolį. Nors 1538 m. Pranciškus I-asis buvo įtikintas pasirašyti taikos sutartį, 1542 m. ji vėl susivienijo su osmanais. Sekančiais metais Karolis susivienijęs su Henriku VIII privertė Pranciškų I-ąjį pasirašyti Krepi (Crepy) paliaubas. Dar vėliau Karolis pasirašė žeminančią sutartį su osmanais, norėdamas gauti atokvėpį po ilgų ir sekinančių karų.

Reformacija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakvietė Martiną Liuterį į Vormso suvažiavimą 1521 m. garantuodamas jam laisvę, jei jis atvyks. Tais pačiais metais jis pasmerkė Liuterį ir jo šalininkus, bet buvo pernelyg užimtas kitomis problemomis, kad rimtai pasipriešintų protestantizmo plitimui.

1545 m. Tridento susirinkimo pradžia žymėjo prasidedančią kontrreformaciją ir Karoliui pavyko patraukti keletą imperijos kunigaikščių į katalikybės pusę. 1546 m. jis pradėjo karą su Šmalkaldeno lyga ir nugalėjo Saksonijos kunigaikštį Joną Fridrychą, o 1547 m. įkalino Heseno kunigaikštį Filipą. 1547 m. Augsburgo suvažiavime jis paskelbė kompromisą religiniais klausimais, kuris turėjo tenkinti ir katalikus ir protestantus. Pagal vadinamąją Augsburgo religinę taiką, paskelbtą 1555 metais, pripažinta kunigaikščių teisė laisvai pasirinkti katalikų ar Liuterio tikėjimą ir versti gyventojus jį išpažinti („Cuius regio, eius religio“).

1548 m. Karolis V-asis sukūrė Septyniolika Nyderlandų provincijų, kurios nepriklausė nei imperijai, nei Prancūzijai.

Paskutiniai gyvenimo metai (1556-1558)[taisyti | redaguoti kodą]

1556 m. Karolis atsisakė sosto. Savo imperiją jis atidavė sūnui Filipui II-ajam. Austrijos valdų paveldėtoju paskyrė brolį Ferdinandą II-ąjį, kuris ir anksčiau rūpinosi austriškaisiais reikalais, kovomis su turkais. Karolis pasitraukė į vienuolyną Yuste, manoma, kad tuo metu jis kentė nuo nervinio išsekimo. Karolis mirė 1558 m. Po jo mirties Habsburgų valdos suskilo į dvi dalis.

Titulai[taisyti | redaguoti kodą]



Protėviai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.