Imperatorius Karolis V

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imperatorius Karolis V
Šventosios Romos imperatorius
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Habsburgų dinastija
Visas vardas Imperatorius Karolis V
Gimė 1500 m. vasario 24 d.
Gentas, Flandrija
Mirė 1558 m. rugsėjo 26 d. (58 metai)
Justė, Ispanija
Palaidotas (-a) Madridas, Ispanija
Tėvas Pilypas I (Kastilija)
Motina Joana (Kastilija)
Sutuoktinis (-ė) Izabelė (Portugalija)
Vaikai Pilypas II
Marija (Ispanija)
Ferdinandas
Izabelė
Joana (Ispanija)
Jonas
Jonas (Austrija) (neteisėtas)
Margarita (Farma) (neteisėta)
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperatorius
Kiti titulai Ispanijos karalius
(Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos, Navaro ir Valensijos karalius,
Barselonos grafas, Kastilijos ir Leono karalius),
Nyderlandų valdovas (Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogas, Namūro, Artua, Flandrijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafas, Gelderlando hercogas ir Ziutfeno grafas),
Šventosios Romos imperatorius (Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas, Romėnų karalius, Italijos karalius)
Valdė 1530 m. vasario mėn. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis Imperatorius Ferdinandas I
Ispanija
Ispanija
Ispanija
Ispanija
Ispanijos karalius (Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos, Navaro ir Valensijos karalius,
Barselonos grafas)
Valdė 1516 m. kovo 14 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas Ferdinandas II Katalikas
Įpėdinis Pilypas II
Leono karalystė
Leono karalystė
Leono karalystė
Leono karalystė
Kastilijos ir Leono karalius
Valdė 1516 m. kovo 14 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas Joana (Kastilija)
Įpėdinis Pilypas II
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandai
Gelderlando hercogas ir Ziutfeno grafas
Valdė 1543 m. rugsėjo 7 d. -
1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas Wilhelm, Duke of Jülich-Cleves-Berg
Įpėdinis Pilypas II
Austrija
Austrija
Austrija
Austrija
Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas
Valdė 1519 m. sausio 12 d. -
1521 m.
Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis Imperatorius Ferdinandas I
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Romėnų karalius
Valdė 1519 m. birželio 28 d. -
1530 m. vasario mėn.
Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas I
Įpėdinis Imperatorius Ferdinandas I
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandai
Nyderlandų valdovas (Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogas, Namūro, Artua, Flandrijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafas)
Valdė 1506 m. rugsėjo 25 d. -
1555 m. spalio 25 d.
Pirmtakas Pilypas I (Kastilija)
Įpėdinis Pilypas II
Vikiteka Imperatorius Karolis V
Parašas
Karolio V monograma

Karolis V (1500 m. vasario 24 d. Gente – 1558 m. rugsėjo 25 d. Yuste, Ispanijoje) buvo Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV, karalius (1516–1558).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolis V jaunystėje
Imperatoriaus Karolio V karūnacija

Karolis buvo Filipo I Gražiojo ir Joanos Kastilietės sūnus bei Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės anūkas. Jis gimė Gente ir iki 1517 m. gyveno Nyderlanduose, kur mokėsi pas Adrianą iš Utrechto, būsimąjį popiežių Adrianą VI. Mokėjo prancūzų ir flamandų kalbas, vėliau išmoko ir ispanų kalbą. 1506 m. po tėvo mirties Karolis paveldėjo Nyderlandus ir Franš-Komte. 1515 m. jis buvo paskelbtas pilnamečiu ir pradėjo valdyti Flandriją.

Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m. Karolis tapo Kastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldėjo Aragoną, Navarą, Grenadą, Neapolį, Siciliją, Sardiniją ir ispanų valdas Amerikoje. Jis buvo pirmasis monarchas karūnuotas Aragono ir Kastilijos karūnomis, dėl to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi. 1519 m., po kito savo senelio Maksimiliano mirties, jis paveldėjo Habsburgų teritorijas Austrijoje ir tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.

Karolis V vedė Izabelę, Portugalijos karaliaus Jono III seserį, o Jonas II šiek tiek anksčiau vedė Karolio seserį Kateriną.

Užsienio politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italijos karai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolio V valdos buvo išskaidytos – Ispanijos, Italijos, Austrijos ir Nyderlandų valdos buvo atskirtos viena nuo kitos, o jų suvienijimui labiausiai trukdė Prancūzija. Savo valdymo metu Karolis kariavo keletą karų su Prancūzija, kurių pirmasis buvo šiaurės Italijoje 1521 m. 1527 m. jo kariuomenė nusiaubė Romą ir dėl šio įvykio sukėlė didelį popiežiaus nepasitenkinimą, bet tai sutrukdė popiežiui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Karolio teta Katerina Aragoniete.

1525 m. karo, kurį palaikė Anglija metu Karolis paėmė į nelaisvę Prancūzijos karalių Pranciškų I ir privertė jį pasirašyti Madrido sutartį, pagal kurią pripažintos Karolio pretenzijos į Šiaurės Italiją. Paleistas iš nelaisvės Pranciškus I sutarties nesilaikė.

1529 m. Kambrė sutartimi su Prancūzija ir Barselonos taika, pasirašyta su popiežiumi, buvo pripažinta, kad Karolis yra Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidžiama išlaikyti žemes užgrobtas Italijoje.

Kovos su Osmanais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolio V valdos – Kastilija, Aragonas, Burgundija ir Austrija.
Karolio V herbas

Ilgus metus Karolis kovojo su Osmanų imperija ir jos sultonu Suleimanu Didžiuoju. Osmanų pajėgų išpuoliai palei viduržemio jūros pakrantę grėsė Habsburgų valdoms ir taikai Vakarų Europoje. 1529 m. turkų skverbimasis iš pietryčių Europos pasiekė net Vieną.

1535 m. Karolis laimėjo svarbų mūšį Tunise, bet 1536 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I susivienijo su Suleimanu prieš Karolį. Nors 1538 m. Pranciškus I buvo įtikintas pasirašyti taikos sutartį, 1542 m. jis vėl susivienijo su osmanais. Sekančiais metais Karolis susivienijęs su Henriku VIII privertė Pranciškų I pasirašyti Krepi (Crepy) paliaubas. Dar vėliau Karolis pasirašė žeminančią sutartį su osmanais, norėdamas gauti atokvėpį po ilgų ir sekinančių karų.

Reformacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakvietė Martiną Liuterį į Vormso suvažiavimą 1521 m. garantuodamas jam laisvę, jei jis atvyks. Tais pačiais metais jis pasmerkė Liuterį ir jo šalininkus, bet buvo pernelyg užimtas kitomis problemomis, kad rimtai pasipriešintų protestantizmo plitimui.

1545 m. Tridento susirinkimo pradžia žymėjo prasidedančią kontrreformaciją ir Karoliui pavyko patraukti keletą imperijos kunigaikščių į katalikybės pusę. 1546 m. jis pradėjo karą su Šmalkaldeno lyga ir nugalėjo Saksonijos kunigaikštį Joną Fridrychą, o 1547 m. įkalino Heseno kunigaikštį Filipą. 1547 m. Augsburgo suvažiavime jis paskelbė kompromisą religiniais klausimais, kuris turėjo tenkinti ir katalikus ir protestantus. Pagal vadinamąją Augsburgo religinę taiką, paskelbtą 1555 metais, pripažinta kunigaikščių teisė laisvai pasirinkti katalikų ar Liuterio tikėjimą ir versti gyventojus jį išpažinti („Cuius regio, eius religio“).

1548 m. Karolis V sukūrė Septyniolika Nyderlandų provincijų, kurios nepriklausė nei imperijai, nei Prancūzijai.

Paskutiniai gyvenimo metai (1555–1558)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1555 m. spalį Karolis V perleido sūnui Pilypui II Burgundiją. 1556 m. sausio mėn. Karolis atsisakė Ispanijos sosto, kurį irgi perleido Pilypui II. Austrijos valdų paveldėtoju paskyrė brolį Ferdinandą II, kuris ir anksčiau rūpinosi austriškaisiais reikalais, kovomis su turkais. Karolis pasitraukė į vienuolyną Yuste, manoma, kad tuo metu jis kentė nuo nervinio išsekimo. Karolis mirė 1558 m. Po jo mirties Habsburgų valdos suskilo į dvi dalis.

Titulai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.