Pereiti prie turinio

Ištadevata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hinduizmas

Ištadevata arba ištadeva (skr. इष्टदेवता, इष्टदेव = IAST: Iṣṭa-devatā, iṣṭa-deva- 'priimta, ieškoma dievybė') – hinduistinė sąvoka, reiškianti pagrindinę maldininko garbinamą dievybę. Ištadevatos praktika labiausiai paplitusi smartizme bei bhaktizme.[1]

Smartizme išskiriami penki galimi ištadevatos: Ganeša, Višnus, Šiva, Šaktė ir Sūrja.[2] Tuo tarpu bhaktiniuose tikėjimuose paprastai renkamasi tarp skirtingų dievybės avatarų (pvz., vaišnavizme – Krišna, Rama, Džaganatha ir kt.; šaktizme – Parvatė, Lakšmė, Durga ir kt.).

Ištadevata garbinama per jį vaizduojančius mūrčius (ar jantras), atliekant jam skirtas mantras, aukojimus.

Artimos sąvokos ištadevatai – kuladevata (giminės, klano dievybė) bei gramadevata (kaimo, vietovės dievybė).

  1. Iṣṭadevatā.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 102
  2. Grimes, John A. Ganapati: Song of the Self. State University of New York Press: Albany, 1995, p. 162.