Guna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Guna (sanskritu: गुण) – sanskrito terminas, kurio pirminė reikšmė „virvė“, o platesne prasme „savybė“. Viena iš hinduistų sankhja filosofijos kategorijų, kuria apibūdinamos trys materialios gamtos gunos: Sattva-guna (dorybės guna), Radža-guna (aistros guna), Tama-guna (neišmanymo guna). [1]

Žmonių tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasirodo, kaip kūnas turi tam tikras savybes – došas (kūno tipai vata, pita, kapha), taip ir mūsų protai būna taip pat trijų tipų – gunų . Guna – reiškia asmens proto ir charakterio savybes. Taip pat kaip viename kūne skirtingu laiku gali vyrauti skirtingos došos, taip ir žmonių protus skirtingu laiku pasireiškia skirtingos gunos. Kai žmogus yra satva gunoje jis esti ramus, švelnus, kantrus ir tolerantiškas, kai žmogaus prote vyrauja radža guna – žmogus tampa aistringas, spontaniškas, godus ir materialistas. Na o kai žmogų apima neišmanymas, tingulys, nejautrumas ir melas – jis paskęsta tamas gunoje. Kaip priklausomai nuo aplinkos kinta došų pusiausvyra, taip ir priklausomai nuo aplinkos, mitybos, gyvenimo etapo priklauso žmoguje vyraujanti guna. Kadangi yra ryšys tarp aplinkos ir žmoguje vyraujančios gunos, tai reiškia keisdami savo gyvenimo būdą mes galime daryti įtaką savo protui.

Satvinės prigimties[taisyti | redaguoti kodą]

Satvinės prigimties žmogus yra intelektualus, turi gerą atmintį, yra švarus, tvarkingas, moka pasirūpinti savimi ir išmano kaip palaikyti savo sveikatą. Jis yra švelnus, atidus kitiems, mandagus ir linkęs visiems padėti. Net ir turėdamas daug žinių nuolat tobulina save. Yra susitelkęs į darbą, savo pareigų atlikimą, savęs ugdymą, intelektualinius ar dvasinius ieškojimus. Jo prigimtis labai pozityvi. Ji pasireiškia dosnumu, maloningumu, atvirumu, garbingumu, teisingumu ir atlaidumu. Jie pasiruošę dalintis tuo, ką turi, ir tuo džiaugiasi, nelaukdami mainais jokio atlygio. Satvinės prigimties žmonės gyvenimą vertina kaip vaisingą pažinimo patirtį ir neapgailestauja dėl savo padėties, nekaupia pagiežos. Jie nesiekia turto ar tokios padėties, kad galėtų valdyti kitus, primesti savo valią. Jų protas yra aiškus ir taikingas, jie sąžiningi, nuolankūs ir ramūs. Jie turi polinkį į dvasinius dalykus, tvirtai tiki Dievu. Dažnai užsiima nesavanaudiška tarnyba ir labdaringa veikla. Satvinės prigimties žmonės laimingi, entuziastingi ir džiaugsmingi. Jie lankstūs, santūrūs, pastovūs ir išlaiko pusiausvyrą tiek savo įpročiais, tiek veikla. Miega nedaug, bet giliai. Gerai pailsi. Jiems labiau patinka šviežias paprastas maistas, paruoštas be ypatingų kraštutinumų (ne per daug saldus, nei aštrus)

Yra septyni satvinės prigimties tipai:

  • Brahma – pagarbūs, nuoširdūs, mokantys atskirti;
  • Mahendra – darbštūs, drąsūs ir išsilavinę;
  • Varuna – patrauklūs, tolerantiški, švelnūs ir malonūs;
  • Yamya (jamja) – rodo iniciatyvą, linkę vadovauti, imtis naudingos veiklos;
  • Kubera – dori, kantrūs ir diplomatiški;
  • Gandharva – turtingi, išsilavinę, mėgaujasi muzika ir menu;
  • Arsa – save kontroliuojantys, protingi, turi gerą atmintį.

Radžasinės prigimties[taisyti | redaguoti kodą]

Radžasinės prigimties žmonės yra dinamiški ir siekia kontroliuoti ir valdyti kitus. Jų intelektas vidutinis, o atmintis kintanti. Jie vertina prestižą ir autoritetą, todėl siekia valdžios, šlovės, padėties, turto ir pripažinimo. Radžasinės prigimties žmonės niekada nebūna patenkinti savo padėtimi ar nuosavybe – visada siekia sukaupti daugiau ir mėgsta tuo pasipuikuoti. Jie nuolat stengiasi tenkinti savo troškimus (seksualinius, mitybos), stimuliuoti jutimus (muzika, spalva, kvapais) ir pramogauti pobūviuose ir šventėse. Tačiau jie dažnai būna išsiblaškę ir nuobodžiauja. Paprastai jie labai ambicingi, be to aktyvūs ir darbštūs. Jie gali būti drąsūs ir narsūs, bet dažnai tampa pavydūs, piktavališki, žiaurūs, elgiasi egoistiškai. Asmenys, pasižymintys tokiu temperamentu, gali būti ypač ryžtingi, klastingi, savanaudiški ir išdidūs. Dažnai būna šiurkštūs, arogantiški ir pikti. Labai greitai susierzina reaguodami į išorinius dirgiklius. Dvasingumo srityje nėra tvirti, daugiau abejojantys ir klausiantys. Vyrauja negatyvi, kartais ciniška nuostata. Tie kurių prigimtis radžasinė, retai kada duoda ar dovanoja besąlygiškai. Tai daroma truputį nenoriai, siekiant pademonstruoti dosnumą, o ne iš nuoširdaus altruizmo. Todėl bendravimas pagrįstas pačių poreikiais ir norais, o ne abipusiu susidomėjimu ir pagarba. Miegas būna sutrikęs, dažnai kamuoja intensyvūs sapnai, taigi jis nėra grąžinantis jėgas. Jie labiau mėgsta intensyvaus skonio maistą – aštrų, sūrų, karštą. Reguliariai naudoja tokius stimuliatorius, kaip kava, arbata, alkoholis ir tabakas.

Yra šeši radžasinio pobūdžio prigimties tipai:

  • Asura – besididžiuojantys laimėjimais ir turtu, pagyrūniški; narsūs, bet kietaširdžiai;
  • Raksasa (rakšasa) – žiaurūs, netolerantiški, per daug valgo, geria ir miega;
  • Paisacika (paisačika) – netvarkingi, jų mityba ir dienotvarkė nenormali ar nereguliari, turi silpnybę priešingai lyčiai;
  • Sarpa – bailiai, apgaulingi, pavydūs, baikštūs;
  • Preta – godūs, klastingi; jiems stinga gebėjimo atskirti kas yra kas;
  • Sakuna – aistringi, nepastovūs, negailestingi, pasižymi per dideliu apetitu.

Tamasinės prigimties[taisyti | redaguoti kodą]

Tamasinės prigimties žmonės yra menko intelekto, tingūs, baikštūs, jų atmintis prasta. Jiems būdingas abejingumas ir nejautrumas. Jie nerodo dėmesio kitiems, yra šiurkštūs, įžūlūs, amoralūs ar linkę smurtauti. Gali būti užsispyrę ir atkaklūs, bei nedėmesingi esantiems šalia jų. Tamasinės prigimties žmonėms nerūpi ar labai mažai rūpi fizinis ar dvasinis tobulėjimas. Dažnai jiems paprasčiausiai stinga valios ir disciplinuotumo. Jie neužsiima niekuo, kas reikalautų fizinių ar mentalinių pastangų. Jie apskritai stengiasi išvengti bet kokio darbo, jei tik tai įmanoma. Atrodo pagrindinis jų rūpestis yra valgymas, gėrimas, miegas, seksas ir tinginiavimas. Jie nuolat apie tai tik ir galvoja. Jie nesąžiningi, pasižymi nešvariais įpročiais, nesirūpina savo sveikata. Dažnai nerodo jokios iniciatyvos, jų žinios apie dvasinį gyvenimą yra labai menkos. Jie yra ateistai arba silpnai tiki Dievu. Tamasinės prigimties žmonės dažnai būna liūdni ar prislėgti. Tie, kuriuose vyrauja tamasinė prigimtis, nerodo jokios meilės, išskyrus tokią, kuri remiasi jų pačių poreikių tenkinimu. Jų ryšiai su kitais – išnaudotojiški. Jie retai duoda, daugiau ima ir netgi pasiima panaudodami apgaulę. Dažnai skundžiasi savo padėtimi, nors nerodo jokios iniciatyvos, nesiima jokių veiksmų, kad ją pakeistų. Tamasinės prigimties žmonės miega sunkiai, juos nelengva prižadinti. Jie paprastai būna sėslūs, nuolat persivalgo, vartoja maistą, kuris būna pervirtas, saldus, sunkiai virškinamas ar pasenęs, atšalęs, konservuotas ir chemiškai apdorotas. Greitas maistas ir mėsa sudaro pagrindinę jų mitybos dalį.

Yra trys tamasinės prigimties tipai:

  • Pasava – žemas intelektas, gyvuliškas elgesys, polinkis daugiau nei reikia miegoti ir lytiškai santykiauti, nepaklusnumas;
  • Matasya (matasja) – nestabilus ir kintantis charakteris; bailus užgaidus, geria per daug skysčių;
  • Vanaspatya (vanaspatja) – per daug valgo, nesidomi savišvieta, kitų žmonių ir aplinkinio pasaulio pažinimu.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dr. Partap Chauhan knyga „Ajurveda. Mokslas apie gyvenimą ir sveikatą“

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1]TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUNOS