Gruzijos geografija
| Gruzijos geografija | |
.svg)
| |
| Žemynas | Europa/Azija |
| Regionas | Kaukazas |
| Plotas | 69 700 km² 100 % žemės 0 % vandens |
| Pakrantė | 310 km |
| Sienos | Rusija 894 km Turkija 273 km Armėnija 219 km Azerbaidžanas 428 km |
| Aukščiausias taškas | Šchara 5 193 m |
| Žemiausias taškas | Tarp Počio ir Kulevio (-1,5-2,3 m)[1] |
| Ilgiausia upė | Alazanis 407 km |
| Didžiausias ežeras | Paravanis 37,5 km² |
Gruzija – šalis Kaukazo regione, Juodosios jūros pakrantėje. Kartais laikoma tarpkontinentine šalimi, nes yra Rytų Europos ir Vakarų Azijos sankirtoje[2] ir šiandien paprastai laikoma Europos dalimi.[3][4] Šiaurėje ir šiaurės rytuose šalis ribojasi su Rusija, pietuose – su Turkija ir Armėnija, o pietryčiuose – su Azerbaidžanu.[5]
Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruziją iš esmės supa Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnai, kurie yra natūrali riba tarp Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Kadangi Europos ir Azijos riba iš esmės yra „istorinis ir kultūrinis konstruktas“,[6] Gruzijos padėtis žemyne buvo labai įvairi. Anaksimandras ribą tarp Europos ir Azijos nustatė palei Fazio upę (dabartinę Rionio upę), todėl šiaurinė Gruzijos dalis buvo priskirta Europai, o pietinė – Azijai. Šios nuostatos laikėsi ir Herodotas.[7] Pagal vieną XVIII a. apibrėžimą, pagal kurį žemyno riba buvo nustatyta Kumos–Manyčiaus įduba, Gruzija ir visas Kaukazas buvo priskirti Azijai. Tačiau pagal kitą apibrėžimą riba buvo nubrėžta ties Arakso upe, taigi visa Gruzija atsidūrė Europoje.[8]
Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nepaisant nedidelio ploto, Gruzijos reljefas yra vienas įvairiausių tarp buvusių sovietinių respublikų.[9] Tai viena kalnuočiausių Europos šalių,[10] kurios didžioji dalis yra Kaukazo kalnuose, o jos šiaurinę ribą iš dalies apibrėžia Didžiojo Kaukazo kalnų grandinė.[9] Mažojo Kaukazo kalnagūbris, einantis lygiagrečiai Turkijos ir Armėnijos sienoms, ir Lichio kalnagūbris, jungiantis Didįjį ir Mažąjį Kaukazą, sukuria natūralius barjerus, kurie iš dalies lemia kultūrinius ir kalbinius regionų skirtumus.[9] Dėl savo aukščio ir menkai išvystytos transporto infrastruktūros daugelis kalnų kaimų žiemą yra praktiškai atskirti nuo išorinio pasaulio.[9] Žemės drebėjimai ir nuošliaužos kalnuotose vietovėse kelia didelę grėsmę gyvybei ir turtui.[9] Pastarojo meto stichinės nelaimės buvo didžiulės uolienų ir purvo nuošliaužos Adžarijoje 1989 m., dėl kurių pietvakarių Gruzijoje tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, ir du žemės drebėjimai 1991 m., sugriovę kelis kaimus Račoje, Aukštutinėje Imeretijoje ir Pietų Osetijoje.[9]
Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruzijoje yra apie 25 000 upių, ant daugelio jų yra pastatytos nedidelės hidroelektrinės.[9] Vakaruose jos įteka į Juodąją jūrą, o rytuose – tekėdamos per Azerbaidžaną į Kaspijos jūrą.[9] Didžiausia upė yra Kura, tekanti 1364 km iš šiaurės rytų Turkijos per rytų Gruzijos lygumas, sostinę Tbilisį ir Kaspijos jūrą.[9] Rionis, didžiausia Vakarų Gruzijos upė, išteka Didžiajame Kaukaze ir įteka į Juodąją jūrą Počio uoste.[9] Sovietų inžinieriai Juodosios jūros pakrantėje esančias upių žemumas pavertė svarbiausiomis subtropinėmis žemės ūkio dirvomis, išplatino ir ištiesino daugelį upės ruožų, nutiesė plačią kanalų sistemą.[9] Gilūs kalnų tarpekliai sudaro Didžiojo Kaukazo topografines juostas.[9]
Pakrantė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
,_with_skyline_of_Batumi_on_the_horizon.jpg)
Gruzijos pakrantės ilgis – 310 km. Iš Gruzijos pakrantės 57 km sudaro Adžarijos pakrantė,[11] o 200 km – Abchazijos pakrantė.[12] Gruzija turi 21 946 km² dydžio išskirtinę ekonominę zoną.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruzijos klimatui įtakos turi vidutinio drėgnumo klimatas vakaruose ir žemyninis klimatas rytuose.[9] Didysis Kaukazo kalnagūbris švelnina vietos klimatą, saugodamas nuo šalto oro iš šiaurės.[9] Šiltas ir drėgnas oras nuo Juodosios jūros iš vakarų lengvai patenka į pajūrio žemumas.[9] Klimato zonos nustatomos pagal atstumą nuo Juodosios jūros ir aukštį virš jūros lygio.[9] Juodosios jūros pakrantėje, nuo Abchazijos iki Turkijos sienos, ir regione, vadinamame Kolchidės žemuma, esančiame toliau nuo pakrantės, vyrauja subtropinis klimatas, pasižymintis didele drėgme ir gausiais krituliais (1 000-2 000 mm per metus; tuo tarpu Juodosios jūros uoste Batumyje iškrenta 2 500 mm per metus).[9] Šiuose regionuose, kur vidutinė vidutinė žiemos temperatūra yra 5 °C, o vidutinė vasaros temperatūra – 22 °C, auga kelios palmių rūšys.[9]
Rytinio Gruzijos lygumas nuo Juodosios jūros poveikio saugo kalnai, todėl čia vyrauja žemyninis klimatas.[9] Čia vidutinė vasaros temperatūra yra nuo 20 °C iki 24 °C, žiemos – nuo 2 °C iki 4 °C.[9] Drėgmė mažesnė, o per metus iškrenta vidutiniškai 500–800 mm kritulių.[9] Rytuose ir vakaruose esantys alpinio ir aukštikalnių klimato regionai, taip pat pietryčiuose esantis pusdykumės Jorio plokščiakalnio regionas pasižymi skirtingu mikroklimatu.[9]
Aukštesnėse vietovėse kritulių kiekis kartais būna dvigubai didesnis nei rytinėse lygumose.[9] Vakaruose, maždaug iki 650 m aukščio, vyrauja subtropinis klimatas. Tuo tarpu aukščiau (bei į šiaurę ir rytus) vyrauja drėgni ir vidutiniškai šilti orai, vėliau – vėsūs ir drėgni orai.[9] Alpinio klimato sąlygos prasideda maždaug 2100 m aukštyje, o aukščiau nei 3600 m sniego ir ledo būna ištisus metus.[9]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Aplinkosaugos problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo devintojo dešimtmečio Juodosios jūros tarša labai pakenkė Gruzijos turizmui.[9] Pagrindinė šios būklės priežastis – netinkamas nuotekų valymas.[9] Pavyzdžiui, Batumyje 1990-ųjų pradžioje tik 18 proc. nuotekų buvo išvaloma prieš išleidžiant jas į jūrą.[9] Dešimtojo dešimtmečio pradžioje apytikriai 70 proc. paviršinio vandens buvo sveikatai kenksmingų bakterijų, dėl kurių Gruzijoje kilo daug žarnyno ligų.[9]
Karas Abchazijoje padarė didelę žalą šiam regionui būdingoms ekologinėms buveinėms.[9] Kitais atžvilgiais ekspertai manė, kad Gruzijos aplinkosaugos problemos nėra tokios rimtos kaip labiau industrializuotų buvusių sovietinių respublikų.[9] Tačiau posovietiniais metais Gruzijos aplinkosaugos problemų sprendimas nebuvo vienas iš svarbiausių šalies vyriausybės prioritetų. 1993 m. protestuodamas prieš tokį neveiklumą atsistatydino aplinkos apsaugos ministras.[9] 1994 m. sausį Gruzijos Ministrų kabinetas paskelbė apie naują tarpžinybinę aplinkos monitoringo sistemą, kurios tikslas – sutelkti atskiras programas ir pavesti jas valdyti Aplinkos apsaugos ministerijai.[9] Sistema turėtų apimti centrinę aplinkosaugos, informacijos ir mokslinių tyrimų agentūrą.[9] 1993 m. Gruzijos Žaliųjų partija pasinaudojo savo nedideliu kontingentu parlamente, kad iškeltų aplinkosaugos klausimus.[9]
Tolimiausi taškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiauriausias taškas (de jure): Abchazija
- Šiauriausias taškas (de facto): Mestijos rajonas, Samegrelas-Zemo Svanetija
- Piečiausias taškas: Dedoplisckaro rajonas, Kachetija
- Vakariausias taškas (de jure): Abchazija
- Vakariausias taškas (de facto): Adžarija
- Ryčiausias taškas: Dedoplisckaro rajonas, Kachetija (pasienyje su Azerbaidžanu)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Geography of Georgia – 9th grade book; G. Chanturia, D. Kereselidze; p. 43
- ↑ „Caucasus - region and mountains, Eurasia“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- ↑ International Geographic Encyclopaedia and Atlas. Springer Science+Business Media. p. 273.
{{cite encyclopedia}}: Missing or empty|title=(pagalba) - ↑ George Philip & Son (2002). Encyclopedic World Atlas. Oxford University Press. p. 104.
{{cite encyclopedia}}: Missing or empty|title=(pagalba) - ↑ Bolashvili, Nana; Dittmann, Andreas; King, Lorenz; Neidze, Vazha (2018). National Atlas of Georgia. Steiner Verlag. p. 138. ISBN 978-3-515-12057-9.
- ↑ „Asia“. Encyclopædia Britannica. 2021 m. birželio mėn.
- ↑ Rennell, James (1830). „IX“. The geographical system of Herodotus examined and explained. 1. Rivington. p. 244.
- ↑ Encyclopedia Britannica. 2021 m. birželio mėn. Caucasus https://www.britannica.com/place/Caucasus Caucasus.
{{cite encyclopedia}}: Missing or empty|title=(pagalba); Patikrinkite|url=value (pagalba) - ↑ 9,00 9,01 9,02 9,03 9,04 9,05 9,06 9,07 9,08 9,09 9,10 9,11 9,12 9,13 9,14 9,15 9,16 9,17 9,18 9,19 9,20 9,21 9,22 9,23 9,24 9,25 9,26 9,27 9,28 9,29 9,30 9,31 9,32 9,33 9,34 Curtis, Glenn E. (1995). Armenia, Azerbaijan, and Georgia: country studies (1st leid.). Washington, D.C.: Federal Research Division. pp. 175–177. ISBN 0-8444-0848-4. OCLC 31709972.
- ↑ Economic Commission for Europe. „Environmental Performance Reviews: Georgia“, Jungtinių Tautų Organizacija: 2016, p. 105
- ↑ goBatumi.com. „Geography“. Website of the Department of Tourism and Resorts of Ajara Autonomous Republic. Suarchyvuotas originalas 2014-04-09. Nuoroda tikrinta 2022-12-12. „The Ajaran coastline is 57 km long.“
- ↑ Aleksey Danko (2008 m. lapkričio mėn.). „The Class Roots and Sources of the Aggressive Actions of Georgia Against South Ossetia and Abkhazia and the Aggravation of the Situation in the Caucasus“. Proletarskaya Gazeta #30. Nuoroda tikrinta 2022-12-12. „Moreover, the Abkhazian coast stretches 200 kilometres, which has the potential to significantly increase the influence of either Russia or Georgia on the Black sea, including their military presence.“
- ↑ Погода и Климат (rusų). Pogodaiklimat.ru. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-22.
- ↑ „Sukhumi“. climatebase.ru. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
| |||||
| |||||