Jemeno geografija
 Jemeno politinis žemėlapis | |
| Žemynas | Azija |
|---|---|
| Regionas | Vakarų Azija |
| Plotas | 527 968 km² (50-a) |
| Kranto linija | 1 906 km |
| Sienos | Iš viso: 1 746 km Omanas: 288 km Saudo Arabija: 1 458 km |
| Aukščiausias taškas | an Nabi Šuaibo kalnas (3760 m) |
| Žemiausias taškas | Arabijos jūra (0 m) |
Jemeno geografija – Jemeno gamtinių sąlygų aprašymas.
Geografinė padėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jemenas yra Vakarų Azijoje, Arabijos pusiasalio pietinėje dalyje. Šalis ribojasi su Omanu (siena tęsiasi 288 km) ir Saudo Arabija (1458 km).[1] Prie Jemeno šiaurės rytų yra Bab el Mandebo sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą ir Indijos vandenyną. Jemeno plotas – 527 970 km² (50-a valstybė pagal dydį). Į Jemeno teritoriją įeina Perimo sala ir Sokotros salynas.
Reljefas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jemeno šiaurės vakaruose stūkso Džebel as Sirato, vakaruose – Jemeno kalnai (an Nabi Šuaibo kalnas (3760 m) – aukščiausias visame Jemene), pietuose – Chadramauto kalnai (didžiausias aukštis 2154 m), kalnų šlaitai – statūs. Jemeno viduryje vyrauja plokščiakalniai (t. y. pusdykumės, stepės), žemėjantys iš šalies vakarų į rytus. Nemažai užgesusių ugnikalnių. Šiaurės rytuose – Rub al Chalio („tuščiojo ketvirčio“) dykumos dalis. Žemumos eina tik pajūriu – Jemeno vakaruose, Raudonosios jūros ir Adeno įlankos pakrantėse, yra smėlėta Tihamos žemuma. Daug vadžių, tarp kalnų – kanjonų.[2]
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas – tropinis žemyninis; šalies kalnuose – tropinis musoninis. Tihamos žemumos sausio mėn. vidutinė temperatūra 20 °C, birželio mėn. – 30 °C. Adeno įlankos pakrantėje atitinkamai 25 °C ir 32 °C. Kalnuose temperatūra žemesnė – šalies sostinėje Sanoje (2400 m aukštis) sausio mėn. vidutinė temperatūra 14 °C, birželio mėnesio – 21 °C, žiemą dažnai būna šalnų. Pakrantėse ir vidurinėje dalyje kritulių iškrinta 40–80 mm, Sokotros saloje – 190 mm, kalnuose – nuo 500 mm iki 1000 mm per metus.
Hidrografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pakrantė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalies pakrantės, einančios Arabijos jūra, Adeno įlanka bei Raudonąja jūra, ilgis – 1906 km. Jūros teritorija – 12 jūrmylių. Jemenas kontroliuoja 552 669 km² išskirtinės ekonominės zonos teritoriją.[1]
Vidaus vandenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upės – epizodinės, teka tik po liūčių. Didžiausia upė – Chadramautas (ilgis apie 500 km) – įteka į Arabijos jūrą. Vandens poreikiams naudojamas gruntinis vanduo.
Gamtiniai resursai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai Jemeno gamtos resursai – nafta bei žemės ūkis. Tarp kitų gamtinių resursų – žuvis ir jūros gėrybės, akmens druska, marmuras, anglis, auksas, švinas, nikelis ir varis.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jemene vyrauja pusdykumių ir dykumų augalija – oazėse auga datuliniai finikai, kalnų šlaituose – akacijos, mimozos, oleandrai, fikusai, alavijai. Sokotros salos biosferos rezervate vyrauja atogrąžų augalija. Tarp gyvūnų Jemene paplitę leopardai, antilopės, hienos, lapės, tarp paukščių – stručiai. Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje gausu tunų, ryklių, sardinių ir kitų žuvų, omarų, kalmarų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 „Country Profile: Yemen“ (PDF). Federal Research Division. United States Library of Congress. 2008 m. rugpjūčio mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-03-16. Nuoroda tikrinta 2019-05-23. This article incorporates text from this source, which is in the public domain.
- ↑ Jemeno gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
| |||||