Jemeno geografija
 Jemeno politinis žemėlapis | |
| Žemynas | Azija |
|---|---|
| Regionas | Vakarų Azija |
| Plotas | 527 968 km² (50-a) |
| Kranto linija | 1 906 km |
| Sienos | Iš viso: 1 746 km Omanas: 288 km Saudo Arabija: 1 458 km |
| Aukščiausias taškas | an Nabi Šuaibo kalnas (3760 m) |
| Žemiausias taškas | Arabijos jūra (0 m) |
Jemeno geografija – Jemeno gamtinių sąlygų aprašymas.
Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemenas yra Vakarų Azijoje, Arabijos pusiasalio pietinėje dalyje. Šalis ribojasi su Omanu (siena tęsiasi 288 km) ir Saudo Arabija (1458 km).[1] Prie Jemeno šiaurės rytų yra Bab el Mandebo sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą ir Indijos vandenyną. Jemeno plotas – 527 970 km² (50-a valstybė pagal dydį). Į Jemeno teritoriją įeina Perimo sala ir Sokotros salynas.
Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemeno šiaurės vakaruose stūkso Džebel as Sirato, vakaruose – Jemeno kalnai (an Nabi Šuaibo kalnas (3760 m) – aukščiausias visame Jemene), pietuose – Chadramauto kalnai (didžiausias aukštis 2154 m), kalnų šlaitai – statūs. Jemeno viduryje vyrauja plokščiakalniai (t. y. pusdykumės, stepės), žemėjantys iš šalies vakarų į rytus. Nemažai užgesusių ugnikalnių. Šiaurės rytuose – Rub al Chalio („tuščiojo ketvirčio“) dykumos dalis. Žemumos eina tik pajūriu – Jemeno vakaruose, Raudonosios jūros ir Adeno įlankos pakrantėse, yra smėlėta Tihamos žemuma. Daug vadžių, tarp kalnų – kanjonų.[2]
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klimatas – tropinis žemyninis; šalies kalnuose – tropinis musoninis. Tihamos žemumos sausio mėn. vidutinė temperatūra 20 °C, birželio mėn. – 30 °C. Adeno įlankos pakrantėje atitinkamai 25 °C ir 32 °C. Kalnuose temperatūra žemesnė – šalies sostinėje Sanoje (2400 m aukštis) sausio mėn. vidutinė temperatūra 14 °C, birželio mėnesio – 21 °C, žiemą dažnai būna šalnų. Pakrantėse ir vidurinėje dalyje kritulių iškrinta 40–80 mm, Sokotros saloje – 190 mm, kalnuose – nuo 500 mm iki 1000 mm per metus.
Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pakrantė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalies pakrantės, einančios Arabijos jūra, Adeno įlanka bei Raudonąja jūra, ilgis – 1906 km. Jūros teritorija – 12 jūrmylių. Jemenas kontroliuoja 552 669 km² išskirtinės ekonominės zonos teritoriją.[1]
Vidaus vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upės – epizodinės, teka tik po liūčių. Didžiausia upė – Chadramautas (ilgis apie 500 km) – įteka į Arabijos jūrą. Vandens poreikiams naudojamas gruntinis vanduo.
Gamtiniai resursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai Jemeno gamtos resursai – nafta bei žemės ūkis. Tarp kitų gamtinių resursų – žuvis ir jūros gėrybės, akmens druska, marmuras, anglis, auksas, švinas, nikelis ir varis.
Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jemene vyrauja pusdykumių ir dykumų augalija – oazėse auga datuliniai finikai, kalnų šlaituose – akacijos, mimozos, oleandrai, fikusai, alavijai. Sokotros salos biosferos rezervate vyrauja atogrąžų augalija. Tarp gyvūnų Jemene paplitę leopardai, antilopės, hienos, lapės, tarp paukščių – stručiai. Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje gausu tunų, ryklių, sardinių ir kitų žuvų, omarų, kalmarų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Country Profile: Yemen“ (PDF). Federal Research Division. United States Library of Congress. 2008 m. rugpjūčio mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 16 March 2015. Nuoroda tikrinta 23 May 2019. This article incorporates text from this source, which is in the public domain.
- ↑ Jemeno gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
| |||||