Kachetija
| Kachetija კახეთი | |
|---|---|
.svg) | |
| Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |
| Valstybė |  Gruzija
|
| Administracinis centras | Telavis |
| Rajonai | 8 |
| Gyventojų | 310 051[1] |
| Plotas | 11 350 km² |
| Tankumas | 27 žm./km² |
| ISO 3166-2 | GE-KA |
 Vikiteka |
KachetijaVikiteka |
Kachetija (gruz. კახეთი) – administracinis bei istorinis-geografinis regionas rytų Gruzijoje.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurėje regioną riboja Didysis Kaukazo kalnagūbris ir Rusija, rytuose ir pietuose – Azerbaidžanas, vakaruose – Kartlija. Kachetija dalinama į dvi dalis: Vidinė Kachetija yra į rytus nuo Civ-Gomborio kalnų virtinės, o Išorinė Kachetija – į vakarus. Rytinėje dalyje didžiausia upė yra Alazanis, o vakarinėje – Joris.
Kachetija sudaro (2014):
- Telavio rajonas (58 350 gyv.)
- Achmetos rajonas (31 461 gyv.)
- Kvarelio rajonas (29 827 gyv.)
- Gurdžaanio rajonas (54 337 gyv.)
- Lagodechio rajonas (41 678 gyv.)
- Sagaredžo rajonas (51 761 gyv.)
- Signachio rajonas (29 948 gyv.)
- Dedoplisckaro rajonas (21 221 gyv.)
Regione:
- 9 miestai – Telavis, Achmeta, Gurdžaanis, Dedoflis Ckaro, Lagodechis, Sagaredžas, Signachis, Cnoris, Kvarelis.
- 1 miesto tipo gyvenvietė – Mirzaanis.
- 278 kaimai.
Gyventojų tankis – 28,2 žm./km². Gyventojai – gruzinai 85,2 %, azerbaidžaniečiai 10,2 %, Kistinai 1,75 %, Osetinai 0,79 %, armėnai 0,69 %, rusai 0,60 %.[3] Vietiniai gruzinai daugiausia yra kachetinai, kalbantys vietiniu gruzinų kalbos dialektu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Gruzijos regionas Kachetija კახეთი | |
 | |
| Tauta | kachetinai |
 | |
Nuo VIII a. pabaigos Kachetija buvo nepriklausoma kunigaikštystė. XI а. pradžioje buvo įjungta į suvienytą Gruzijos karalystę, bet mažiau kaip po dešimties metų vėl atskilo. XII a. pradžioje Kachetiją vėl, tik dabar jau ilgam prijungė Gruzijos karalius Davidas Statytojas (1089–1125).
- Vėl nepriklausoma Kachetija tapo apie 1460 m., kai vieninga Gruzija suskilo.
- 1762 m. Kachetijos karalystė vėl susijungė su kaimyninę gruzinų Kartlio karalyste, o Telavis tapo vieningos Rytų Gruzijos Kartlio ir Kachetijos karalystės sostine. Jungtinę karalystę nusilpnino dažni Persijos puldinėjimai.
- 1801 m. Kartlio ir Kachetijos karalystę aneksavo Rusijos imperija.
- 1918–1921 m. Kachetija buvo nepriklausomos Gruzijos respublikos dalis. 1922–1936 m. ji buvo Užkaukazės TFSR dalis, o 1936–1991 m. – Gruzijos TSR dalis.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Кахетия Archyvuota kopija 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ GEORGIA, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 203
- ↑ Ethnic composition of Georgia 2014
| |||||||||||||
| |||||||