Alpinis klimatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alpinės aplinkos augmenija

Alpinis klimatasklimatas, būdingas regionams, esantiems už medžių augimo ribos (t. y. kalnuose ir artėjant prie ašigalių). Didėjant vietovės aukščiui, klimatas darosi šaltesnis: kildamas oras plečiasi ir vėsta. Temperatūros mažėjimo atžvilgiu, pakilimas 100 m yra apytiksliai tapatus priartėjimui 80 km (0,75° platumos) link ašigalio[1], tačiau priklauso ir nuo vietinių veiksnių, pavyzdžiui, artumo prie vandenynų.

Šis alpinis slėnis yra virš medžių augimo linijos.

Pagal Köppen klimato klasifikaciją alpinis klimatas, kaip ir poliarinis klimatas, priskiriamas E klimato grupei. Šiai klimato grupei priskiriamos teritorijos, kurių vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija 10 °C (50 °F).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.unep-wcmc.org/mountains/mountain_watch/pdfs/mountainEnvironments.pdf Archyvuota kopija 2006-06-21 iš Wayback Machine projekto.
  2. McKnight, Tom L; Hess, Darrel (2000). „Climate Zones and Types: The Köppen System“. Physical Geography: A Landscape Appreciation. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. pp. 235–7. ISBN 978-0-13-020263-5.