Kataro geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kataro topografinis žemėlapis
Dykumos kraštovaizdis Katare

Kataro geografija – Kataro gamtinių sąlygų aprašymas.

Padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kataras įsikūręs Artimuosiuose Rytuose, Kataro pusiasalyje (ilgis apie 160 km, plotis 55–80 km),[1] išsišaunančiame nuo Arabijos pusiasalio į Persijos įlanką. Iš vakarų skalauja Bahreino įlanka, skirianti Katarą nuo Bahreino salos. Vakarinėje pakrantėje atsišakoja Zikrito pusiasalis.

Kataras turi vienintelę sausumos sieną su Saudo Arabija (ilgis 87 km). Kranto linijos ilgis – 563 km.[2] Pusiasalį supa koralų rifai ir salos (Katarui priklauso Chalulio ir kitos mažos salos).

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visą Kataro pusiasalį užima plokščia žemuma, pietuose iškylanti iki 103 m (Kurain Abu al Baulo arba Galailo kalva).[3] Tai yra virtinė žemų klinčių atodangų, einančių iš šiaurės į pietus nuo Zikrito pro Um Babo iki pietinės sienos. Ryškiausias kalnas – stačiu skardžiu iškylantis Nachšas (90 m).

Nachšo kalnas šalies pietuose

Pietryčiuose yra Chor al Adaidas („vidinė jūra“), kalvotų smėlio kopų sritis, supanti mažą įlankėlę Persijos įlankoje.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katare klimatas tropinis žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra +22 °C, liepos +35 °C. Aukščiausia temperatūra vidurvasarį pasiekia +50 °C, o žiemos naktimis gali atvėsti iki 4–5 °C. Per metus iškrinta nuo 55 mm (pietuose) iki 125 mm (šiaurėje) kritulių.[1] Lietūs dažniausiai iškrinta žiemą, per retas audras. Dažnos dulkių ir smėlio audros.

Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Druskių krūmokšniai Duchano sebchoje
Druskinga šlapynė Um Taiso nacionaliniame parke

Gėlo vandens telkinių Katare nėra. Rytinėje pakrantėje yra įdruskėjusių pelkių (sebchų), dykumas raižo sausvagės (vadžiai).[4]

Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katare vyrauja gipsažemiai, rytuose – druskožemiai; pietryčiuose yra pradžiažemių.[1]

Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik visą teritoriją užima smėlio dykumos. Miškų nėra.[2] Pakrantėse vietomis veši nendrynai, yra tamarindų sąžalynų. Auga kiečiai, akacijos, eglūnai.[1]

Šalyje užfiksuota 21 žindulių rūšis[5] – čia sutinkami fenekai, katės margaritos, hienos, šakalai, įvairūs šokliai, gausu roplių (varanai, agamos, gekonai, gyvatės, apvaliagalviai), voragyvių (skorpionai, vorai, falangos). Iš paukščių tarpo būdingi kirai, flamingai, garniai, žąsys. Didelė gyvūnijos įvairovė šalį supančiuose rifuose (veisiasi apie 70 rūšių verslinių žuvų, vėžiagyviai, moliuskai, pintys, yra jūrinių vėžlių).[1]

Įsteigta keletas saugomų teritorijų Al Rimo biosferos rezervatas (1200 km²), Um Taiso nacionalinis parkas (nuo 2006 m.) ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kataras: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. 2,0 2,1 Qatar, The World Factbook, CIA
  3. Al Galail, Qatar, peakbagger.com
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 202
  5. „Mammals database“ Archyvuota kopija 2019-02-22 iš Wayback Machine projekto.. Qatar e-nature.