Bosnijos ir Hercegovinos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Bosnija ir Hercegovina yra šalis Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šalis turi apie 20 km priėjimą prie jūros. Šalyje stūkso Dinarų kalnai, kurie užima 90 % valstybės ploto. Aukščiausias taškas – Magličas (2386 m).

Svarbiausios upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bosnijos ir Hercogovinos ilgiausia upė yra Sava, kuri Bosnijoje ir Hercegovinoje teka 252 km ir sudaro siena su Kroatijos istoriniu regionu Slavonija. Po jos eina Bosna, kuri teka 241 km šioje valstybėje. Kitos svarbesnės upės: Vrbas, Drina, Una. Į Adrijos jūrą įteka Neretva.

Didžiausi ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos ežeras – Buško (~56 km²). Kiti didesni ežerai: Jablanicos ežeras, Bilečko ežeras ir Modračko ežeras. Ežerai telkšo kalnuose ir sudaro nepaprastą grožį.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias miestas ir sostinė yra Sarajevas. Kiti didesni miestai: Banja Luka, Zenica, Tuzla, Mostaras.

Geogafiniai privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bosnijos ir Hercegovinos kraštovaizdis pritraukia turistus, todėl šalis plečia turizmą. Šalis neturi svarbaus uosto, todėl importuoja gaminius sausuma, arba naudojasi kaimyninių šalių uostais.

Bosnija ir Hercegovina yra seisminėje zonoje. Pasitaiko žemės žemės drebėjimų.