Bosnijos ir Hercegovinos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bosnijos ir Hercegovinos geografija
Bosnia and Herzegovina topographic map.svg
Žemynas Europa
Regionas Pietryčių Europa
Plotas 51 197 km²
99,8 % žemės
0,2 % vandens
Pakrantė 20 km
Sienos Kroatija 932 km
Serbija 357 km
Juodkalnija 249 km
Aukščiausias taškas Magličius
2 386 m
Žemiausias taškas Adrijos jūra
0 m
Ilgiausia upė Sava
252 km
Didžiausias ežeras Buško Blatas
56 km²

Bosnija ir Hercegovina yra šalis Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šalis turi apie 20 km priėjimą prie jūros. Šalyje stūkso Dinarų kalnai, kurie užima 90 % valstybės ploto. Aukščiausias taškas – Magličius (2386 m).

Svarbiausios upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bosnijos ir Hercogovinos ilgiausia upė yra Sava, kuri Bosnijoje ir Hercegovinoje teka 252 km ir sudaro siena su Kroatijos istoriniu regionu Slavonija. Po jos eina Bosna, kuri teka 241 km šioje valstybėje. Kitos svarbesnės upės: Vrbasas, Drina, Una. Į Adrijos jūrą įteka Neretva.

Didžiausi ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos ežeras – Buško Blatas (~56 km²). Kiti didesni ežerai: Jablanicos ežeras, Bilečos ežeras ir Modračko ežeras. Ežerai telkšo kalnuose ir sudaro nepaprastą grožį.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias miestas ir sostinė yra Sarajevas. Kiti didesni miestai: Banja Luka, Zenica, Tuzla, Mostaras.

Geogafiniai privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bosnijos ir Hercegovinos kraštovaizdis pritraukia turistus, todėl šalis plečia turizmą. Šalis neturi svarbaus uosto, todėl importuoja gaminius sausuma, arba naudojasi kaimyninių šalių uostais.

Bosnija ir Hercegovina yra seisminėje zonoje. Pasitaiko žemės žemės drebėjimų.