Juodkalnijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Budvos jachtų uostas
Moračos upė Podgoricoje
Budvos Rivjera - Adrijos jūros pakrantė su Bečičių ir Budvos kurortais

Juodkalnija – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Pietuose skalauja Adrijos jūra.

Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siaura 2–10 km pločio Pajūrio lyguma; klintiniai kalnai; Vidurio Juodkalnijos įdubimas – derlinga Zetos lyguma, karstinės Nikišičiaus ir Cetinės polės; aukštikalnių rajonas šiaurėje – 48 viršūnės per 2 000 m virš jūros lygio, svarbiausi Durmitoro, Komovų kalnų masyvai. Aukščiausios viršūnės Bobotovo kukas (2 522 m virš jūros lygio) Durmitore, Komo Kučkai (2 487 m virš jūros lygio) Komovuose.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siaurai Adrijos jūros pakrantei būdingas Viduržemio jūros, tarpukalnių slėniams vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį, subalpinių pievų kalnams mišriųjų miškų klimatas. Vidiniuose rajonuose vasaros karštos ir ilgos. Kalnuose kritulių gausa žiemą; ~70 % kritulių kiekio sudaro sniegas. Vidutinė oro temperatūra Podgoricoje sausį +5 °C, liepą +27 °C, vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 1450 mm).

Karštos, sausos, saulėtos ir ilgos vasaros, šiltos, drėgnos ir trumpos žiemos, kritulių daugiausia lapkritį. Sninga labai retai; žiemą nuo Dinarų šalti vėjai bora. Didelis kritulių kiekis pietiniuose Dinarų šlaituose, dažniausiai liūtys. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis Crkvicė 4 624 mm.

Vidaus vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma kalnų upių sraunios, slenkstėtos, teka giliais kanjono tipo slėniais. Svarbiausios upės: Tara (144 km), Pyva (120 km), Limas priklauso Dunojaus baseinui; Morača (86 km; 113 km su intaku Zeta) įteka į Škoderio ežerą; iš Škoderio ežero į Adrijos jūrą Albanijos pasieniu teka Bojana.

Pasienyje su Albanija tektoninės kilmės didžiausias Balkanuose Škoderio ežeras – priklausomai nuo sezono plotas kinta nuo 356 iki 570 km² (Juodkalnijai priklauso ~255 iki 400 km²); didžiausias gylis 44 m. Mratinės marios (112 km²), susidarė užtvenkus Pyvos upę.

Dirvožemis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palei Adrijos jūrą ir karstiniuose dariniuose paplitę raudonžemiai, kalnų šlaituose – jauriniai ir miškų rudžemiai.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai užima 33 %, dirbamoji žemė 13 % šalies teritorijos. Šalyje priskaičiuota per 2800 augalų rūšių (0,14 % Europos teritorijos; ~20 % Europos augalų rūšių). Pajūriui būdinga Viduržemio augalija – smulkialapiai ąžuolai, kiparisai, agavos, palmės, alyvmedžiai. Paplitę dygiųjų visžalių krūmų ir puskrūmių bendrijos.